Profesinės šventės proga – apie nūdienos iššūkius (2)

Publikuota: 2020-05-07 Kategorija: Politika
Profesinės šventės proga – apie nūdienos iššūkius
L. Dūdaitė-Kralikienė / Politologas Nerijus Maliukevičius teigė, kad informacinio karo taikinyje atsidūrė profesionalioji žiniasklaida.

Gegužės 7-ąją „Rokiškio Sirenos“ žmonės, kaip ir visa šalies žiniasklaida, mini profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši diena – puiki proga pakalbėti apie aktualiausius šiandienos žiniasklaidai kylančius iššūkius ir jų sprendimų būdus.

Apie naujus terminus

Žiniasklaida ne veltui vadinama ketvirtąja valdžia. Tačiau visuomenės suteiktą viešumo galią ir pasitikėjimą lydi ir atsakomybė. Atsakomybė už tai, kad visuomenę pasiektų tik patikrintos ir patikimos žinios, kad būtų paisoma etikos standartų. Patikimumas, tik patikrintos informacijos pateikimas, o ne lenktynės, kuri žiniasklaidos priemonė pirmoji paskelbs abejotiną, bet labai „karštą“ naujieną, ne paspaudimų, pasidalinimų skaičius – „Rokiškio Sirenos“ komandos tikslas.

Tokie darbo standartai iš esmės saugo nuo didžiulės šių dienų problemos. Vos prieš keletą metų Lietuvos žiniasklaidoje atsirado naujas terminas – „melagiena“. Melagienų, netikrų naujienų, dezinformacijos srautas pastaruoju nuo karo Gruzijoje 2008 m. sparčiai auga, jam kurti pasitelkiamos moderniausios priemonės. Nieko nebestebina įsilaužimai į kai kurių žiniasklaidos priemonių tinklalapius, bandymai įbrukti ten vadinamąsias „melagienas“. Tai labai grubūs priešiškai nusiteikusių valstybių veikimo būdai. Tačiau yra ir subtilesnių priemonių, kurios menkiau pastebimos.

Kas yra melagiena? Tai melaginga žinia. Pavyzdžiui, apie JAV bombonešio Lietuvoje pamestą branduolinę raketą ar NATO partnerių išniokotas Kauno žydų kapines. Ir tokių, ir subtilesnių melagienų Lietuvos informacinėje erdvėje pasitaiko vis daugiau.

Mokomės iš lyderių

Propaganda ir dezinformacija – nuolatos kintantis reiškinys. Jei anksčiau daugelis „melagienų“ buvo padarytos grubiai, ten pilna stiliaus klaidų, akivaizdu, kad jos parašytos ne lietuviškai ir išverstos internetinėmis vertimo programomis, o nuotraukose – grubios redagavimo klaidos, tai pastaruoju metu kolegos iš kai kurių atakuotų portalų pastebi, kad melagienos yra pateikiamos subtiliau, jas kuria jau lietuviakalbiai rašeivos.

Kaip atpažinti propagandą, kaip nepatekti į jos spąstus, mokomės iš lyderių, ir talkiname mokydami kitus. Štai prieš pat karantino pradžią, kovo 9-ąją, „Rokiškio Sirenos“ konferencijų salėje buvo surengti Pilietinės demokratijos instituto, Pilietinio atsparumo iniciatyvos mokymai regiono žiniasklaidai „Kaip išlaikyti šaltą protą netikrų naujienų laikotarpiu: skaitmeninis atsparumas ir medijų raštingumas“. Juose dalyvavo kolegos iš Kauno, Utenos, Kupiškio, taip pat ir tie „Rokiškio Sirenos“ bičiuliai, kurie su dezinformacija susiduria kasdien: kariai, šauliai. Mokymuose apie informacijos patikimumą, jos paieškos ir tikrinimo būdus kalbėjo Vilniaus universiteto strateginės komunikacijos lektorė Dalia Bankauskaitė. Praktines užduotis mokymų dalyviai sprendė su lektoriumi iš Briuselio: mokėsi falsifikuotų nuotraukų, žemėlapių atpažinimo būdų, remdamiesi atviraisiaisi šaltiniais, tikrino įtartinų naujienų šaltinius, ieškojo suklastotų žinių, jas publikavusių tinklalapių sąsajų su propagandos priemonėmis.

Mokymų organizatorius kraštietis Tomas Kazulėnas pasakojo apie naujausias išmaniąsias technologijas, leidžiančias suklastoti, pavyzdžiui, vaizdo įrašą. Buvo pateikti praktiniai pavyzdžiai, kaip konstruojama melagiena: kaip filmuojamas, redaguojamas reportažas, kiek žmonių ir kokiomis technologijomis jį rengia.

Karantinui prasidėjus, mokymai nenutrūko

Korona viruso epidemija, karantinas dar labiau aktualizavo melagienų ir dezinformacijos problemą. Melagienos, nepatikrintos naujienos pasaulyje kainavo netgi žmonių gyvybių. Todėl ir Pilietinės demokratijos instituto bei Pilietinės atsparumo iniciatyvos rengiami mokymai žiniasklaidai nenutrūko. Jie dabar vyksta nuotoliniu būdu, vaizdo konferencijų programomis. Jie įdomūs ir paklausūs: antai balandžio 24-ąją rengtuose mokymuose dalyvavo 34 įvairių Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai.

Politologas Nerijus Maliukevičius susirinkusiesiems aiškino, kodėl tokia problema yra labai aktuali. „Tai karas prieš informaciją. Feikai, agresyvios priemonės taikomos prieš profesionalią žurnalistiką. Esate taikiniai. Kyla tiesioginė grėsmė jūsų profesijai: melas skleidžiamas pridengtas naujienos formatu. Jums kyla iššūkis jį demaskuoti ir dekonstruoti“, – sakė jis. Ir problemų kyla ne tik dėl melagienų, dezinformacijos (akivaizdžių melagingų žinių ir pramanų), bet ir vadinamosios misinformacijos (manipuliacijos, kartais labai subtilios, tikrais faktais bei informacija). Politologas pabrėžė: abiejų šių grupių taikinys vienas – emocijos ir jausmai, kurie įtemptoje situacijoje ir taip yra įaudrinti.

Dr. Viktoras Denisenko savo paskaitą skyrė temai „Žurnalistinis profesionalumas eroje po-tiesos“. „Post-truth“ arba lietuviškai „po-tiesos“ 2016 m. Oksfordo žodyno buvo išrinktas metų žodžiu. Šis terminas apibūdinamas taip: kai žmonių emocijos, asmeniniai įsitikinimai ir vertinimai tampa svarbesniais už faktus. Kitaip sakant, žmogus lieka dantimis ir nagais įsikabinęs savo nuomonės, net jei faktai kalba ką kita. Dėl informacijos gausos ir pertekliaus žmogus ima formuoti savo informacinį burbulą, kuriame jis ir gyvena, pasirinkdamas tokią informaciją, kuri iš esmės atitinka jo poreikius.

V. Denisenko neslėpė: Lietuva gyvena informacinio karo sąlygomis, kurstomo kaimynės Rusijos, bandančios prastumti į mūsų informacinę erdvę melagienas bei sau palankius naratyvus. Ir žiniasklaida yra šio karo pirmosiose linijose. Vienas labiausiai paplitusių veikimo metodų: bandymas įsilaužti į patikimas žiniasklaidos priemones ir jose išplatinti melagienas, tikintis, kad jas „pasigaus“ kitos informacinės priemonės ir melagiena ims sklisti sniego lavinos principu. Tačiau Lietuvos visuomenė ir žiniasklaida yra pakankamai budri. Kursuose dalyvavusi leidinio, į kurio svetainę buvo keliskart įsilaužta, atstovė aiškino, kad būtent žiniasklaidos priemonės atvirumas bei dialogas su skaitytojais po šių skaudžių įvykių lėmė, kad paskutinioji įbrukta melagiena tinklalapyje buvo pastebėta per kelias minutes.

Buvo diskutuojama apie informacijos tikrinimo metodus, apie įsilaužimų užkardymo galimybes.

Gegužės 8-ąją šalies žurnalistai vėl jungsis į nuotolinius mokymus. Jų tema šįsyk:  „Kaip išlaikyti šaltą protą prieš naujienas: kariuomenės vaidmuo krizių valdyme”. Diskusijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai. Bus nagrinėjamos šios temos: koks kariuomenės vaidmuo krizių valdyme, kodėl ir kaip edukuoti skaitytoją, kad jis taptų sąjungininku kovoje su dezinformacija.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą