Ministerija žada gerinti neįgaliųjų patekimą į medicinos įstaigas (0)

Publikuota: 2021-02-22 Kategorija: Politika
Ministerija žada gerinti neįgaliųjų patekimą į medicinos įstaigas
Rokiškio Sirena nuotr. / Neįgaliojo vežimėlis

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tikisi, kad medicinos įstaigų infrastruktūros atnaujinimui lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).  

„Šioje finansinėje perspektyvoje iš RRF ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatome tikrai labai nemažas lėšas sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai. Ir ketiname tarp sąlygų ir kriterijų numatyti pritaikymo neįgaliesiems klausimą. Pasistūmėsime į priekį“, – šią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje žadėjo D. Jankauskienė. 

Viceministrė neįgaliesiems taip pat žada „žaliuosius koridorius“ paslaugoms gauti.

„Kai kurių sričių ir ligų žmonės, tame tarpe ir neįgalieji, galėtų gauti pirmumo eile tas (reabilitacijos – BNS) paslaugas, nes uždelsimas duoda labai prastą rezultatą. Tai įvertinsime“, – tvirtino D. Jankauskienė.

Komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo per medicinos įstaigų vadovų metinius vertinimus aiškintis, kiek jie asmeniškai prisidėjo ir rūpinosi, kad vadovaujama įstaiga būtų draugiška žmonėms su negalia.

SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė informavo, kad iš 400 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų 200 turėjo galimybę gauti ES finansavimą ir savo infrastruktūrą pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Pasak jos, 12 rajoninių ligoninių tam tikslui yra gavusios tikslinį finansavimą. 

Tačiau, M. Ošmianskienės teigimu, tų investicijų nesimato arba jos visos nukreipiamos į infrastruktūrą ir nebelieka įrangai.  

„Skiriama lėšų fragmentiškai vieniems kitiems. Jeigu tas visas pinigų sumas sudėtume, bendra suma gautųsi gana didelė, o rezultato neturime iš esmės praktiškai nė vienoje ligoninėje“, – apgailestavo komisijos vadovė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė įstaigose, kurios yra gavusios finansavimą pritaikyti jas neįgaliesiems, siūlo papildomai investuoti ir į medikų, dirbančių su neįgaliaisiais, mokymus.

„Personalą mokyti priimti žmones su negalia. Išmokyti šiek tiek žmogiško požiūrio į skirtingus pacientus (...) Žmonėms su negalia reabilitacija dažnai yra būtina kiekvienais metais, kad jų ligos neprogresuotų“, – tvirtino H. Varnienė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Margarita Čeigienė pabrėžė, kad ne visada infrastruktūra, pritaikyta neįgaliesiems, galima pasinaudoti. Anot jos, tai ypač tai aktualu žiemą, kai keltuvai būna apsnigti.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė atkreipė dėmesį į neįgaliesiems skirtus takelius.

„Nusileidimo takelių statumas kartais pribloškia – nebent alpinistas užliptų, o ne neįgaliojo vežimėlis užvažiuotų“, – teigė D. R. Vadauskaitė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis BNS nurodė, kad pasitelkę neįgaliuosius, ekspertai jau du kartus  – 2013 ir 2018 metais – vertimo, kaip kai kurie viešieji pastatai, įskaitant Santaros klinikas ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę, pritaikyti žmonėms su negalia. 

Pasak G. Stauskio, Santaros klinikose ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje patalpų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams skiriasi, o tai lemia pastatų statybos laikas. 

„Pastatų, kurie statyti praeitame ar net užpraeitame amžiuje, struktūra kitokia ir juos pritaikyti sunkiau nei šiandieninius“, – tvirtino architektas.  

Tačiau jis pabrėžė, kad ir seną pastatą, įdėjus tam tikrų pastangų ir finansų, galima tinkamai pritaikyti neįgaliesiems. 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video