Keliagubi standartai? Apie šuniuką, tarnaujantį kauliuko (16)

Pasitikėjimas žiniasklaida „muša rekordus“. O kaip nemuš, jei atsakymai, kodėl tai vyksta, kaip ant delno. Ir niekam neįdomu. Paprasti faktai: Sveikatos apsaugos ministerija pirko nežymėtą reklamą, kitaip sakant, davė žiniasklaidai kyšį. Esant paskiepytiems 60 proc. visuomenės, covid-19 atvejų skaičius viršija šio sausio skaičius. Kai per dieną susirgimų skaičius viršydavo po du tūkstančius. Pagaliau Prezidentas ryžosi pasakyti: arba sveikatos apsaugos ministras imasi veiksmingų priemonių, o ne kažką daryt, kaip buvo anksčiau, arba tepa slides iš posto. Ir mūsų meinstryminė žiniasklaida pasiviauksėdama užpuola Prezidentą, kad jis pavalgyt nuėjo į „antivakserių“ kavinę. Jums, mieli kolegos, viskas gerai?

Žiniasklaida – tai ne bunkių-zvonkių vestuvinių suknelių aprašymai, ir ne kaimo švenčių reportažai. Žiniasklaida yra situacijos analizė, žiniasklaida yra valdžiai sarginis šuo. Kiekvienai valdžiai. Sąžiningai ir objektyviai vertinanti KIEKVIENOS valdžios darbus.
Kiekviena iki tol buvusi valdžia galėtų dabartinei pavydėti santykio su žiniasklaida. Tas santykis apibrėžiamas paprastai: valdantieji – nekritikuotini. Viskas, ką jie daro, žinoma, tik į gerą ir tik tautos labui. O tie, kurie to nesupranta, žinoma, yra vatnykai, antikvakseriai ir kvailiai.

Sveikatos apsaugos ministerija, vadinkime daiktus savaisiais vardais, duoda kyšį žiniasklaidai, ir žiniasklaidai yra viskas gerai. Taip, dėl vaizdo pamurmėjo kažkiek, maždaug, kalta viena laida ir viena patarėja, ir toliau laivelis plaukia toliau. Pasirodo, nematomai skiepų nuo covid-19 reklamai ištaškyta šimtai tūkstančių eurų, įskaitant ir regioninę spaudą, o kas tą reklamą, atleiskite, matė? Galiu pasakyti taip: aš jau penktus metus maketuoju kiekvieną „Rokiškio Sirenos“ laikraštį ir be mano žinios ne taškas jame neatsiranda. Ir iki šiol nesumaketavau nė vieno reklaminio plakato, straipsnio ar dar kažko, susijusio su valstybine skiepų nuo covid-19 reklamos politika. Žinoma, galima sakyti, kad gal mes netikslinis laikraštis, gal mes ne tai auditorijai... Kita vertus, ir ačiū Dievui.

Bet kad nematė tos reklamos ir daugiau leidinių. Kitas klausimas – kuo, pavyzdžiui, Mažeikių krašto žmonės ir jų spauda tokie ypatingi, kad jiems tenka 100 tūkst. Eur reklamos užsakymas? O kai užsakymai duodami keliems, išrinktiesiems, kaip tai galima pavadinti? Teisingai, mielieji. Va taip, kaip ir pagalvojote.

Tai nenuostabu, kad užsakymais pamalonintieji nenori kąsti į maitinančią Sveikatos apsaugos ministerijos konkečiai, ir į valdžios ranką apskritai. Ypač šiais sunkiais žiniasklaidai laikais. Kaip gi paklausi tų, kurie sumokėjo, o kas čia nutiko, kad kai Veryga nevaldė situacijos, kai skiepų nebuvo, naujų covid-19 atvejų per dieną buvo net apie 250 (2020 10 18 duomenimis), o dabar, kai situacija išmintingai valdoma, kai puikiai „veikia“ galimybių pasas, atvejų viso labo tik 2400 per dieną. Blogas, blogas Veryga...

Iš tiesų, kritikos už epidemijos valdymą nusipelnė ir jis, ir ši vyriausybė. Bet jums prieš akis faktas, liudijantis dvigubus vertinimo standartus. O mes turime laisvę kalbėti ir rašyti tai, ką matome. Ir niekam nebūti dėkingi. Tai ir vadinasi tikroji žiniasklaidos laisvė.

Grįžkime prie situacijos esmės: tik šios savaitėlės problemos. Sveikatos apsaugos ministerija sučiupta už rankytės papirkinėjusi žiniasklaidą, Lietuva yra Europos lyderė pagal covid-19 susirgimų skaičių ir trečia pagal mirčių skaičių. Prezidentas pasako, kad ministrui yra du keliai: arba padaryti stebuklą ir kardinaliai pakeisti situaciją, arba švilpti lauk. Ir, koks stebuklas, žiniasklaida, pasikosėdama iš laimės, ima loti ant Prezidento, kad jis... nuėjo pavalgyt į antivakserių kavinę. Suvokiat skirtumus? Kai vienam leidžiama ir atleidžiama papirkinėt žiniasklaidą ir nevaldyt situacijos, kitas politikas ėdamas už tai, kad nuėjo ne į tą kavinę. Aš suprantu, kad Prezidentas ne visiems fainas ir patogus. Bet kad šitaip... Ir tai vadinasi žiniasklaida, atsiprašant.

Kita vertus, tokią poziciją labai paprasta paaiškinti: jei žiniasklaida beišmano tik apie vestuvines sukneles ir restoranų patiekalus, tai, kaip sakant, jei yra plaktukai, tai patogiausia rašyti ir bus apie vinis. Šiuo atveju apie sukneles ir „ne tą“ restoraną.

Prisiminkime dar vieną „smagų“ šios savaitės įvykį. Oficialus asmuo – Rokiškio rajono meras – akivaizdžiai Lietuvai ir pasauliui parodo, kad galimybių pasas – neveikia. Net ir sirgdamas covid-19, po oficialių tyrimų ir oficialaus ligos pripažinimo, šis žmogus, turėdamas galimybių pasą, kuris nė sekundei iš jo nebuvo atimtas, galėjo skraidyti lėktuvais, valgyti kavinėse, lankytis spektakliuose ir kine, masiniuose renginiuose: nuo Sveikatos apsaugos ministerijos susitikimų iki koncertų. Jei turėtume žiniasklaidą, o ne kamuolių padavinėtojus dabartinei valdžiai, jau vakar, vos pasirodžius mero pasisakymui, prie jo durų rikiuotųsi didžiųjų žiniasklaidos priemonių atstovai su kameromis ir mikrofonais. Nes tai yra skandalas. Iš dalies paaiškinantis tuos 2400 atvejų per dieną.

Bet žiniasklaidai nekyla durni klausimai. Galimybių pasas yra neginčijamas gėris, vienu popiergalio mostu sustabdantis epidemiją. Visgi šis popierius yra laimingas – eilinį kartą parodė, kad karalius nuogas, ir išgirtosios epidemijos (ne)valdymo priemonės tinkamos tik, atleiskit, užpakaliui pasišluostyti. Nes niekam iš tūkstantines algas gaunančių kelių ministerijų klerkų „nedaėjo“ pagalvoti, kad ir galimybių pasą turintys žmonės gali sirgti. Tačiau kas gi pagalvos, kas gi paklaus nepatogių klausimų, kai mūsų „išmaniesiems“ žurnalistams skiepytas ir turintis imunitetą yra terminai sinonimai. Nors faktai rodo, kad yra, švelniai tariant, ne taip.

Svarbu, kad žvaigždynui po kavines leidžia vazotis ir aukštuomenės baliukus organizuot. Yra baliukų, yra ir „žurnalistams“ darbo: po aštuonis kartus aprašyt tos pačios žvaigždelės tą pačią vestuvinę suknelę. Vis kitu rakursu.

Kita kamuolių padavinėtojų kliurka yra oficialiai portaluose skelbiama mirčių nuo covid-19 statistika. Štai citata iš delfio straipsnio: „Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5179 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 148“ (nuoroda į jį: . https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvoje-2403-nauji-koronaviruso-atvejai-mire-19-zmoniu.d?id=88377249 ). Kas šioje citatoje negerai? Kiekvienas, kuris nors šiek tiek susiduria su duomenų analize, supranta, kad lyginti galima tik lygintinus dalykus. Ką reiškia „iš viso mirė“? Tai reiškia, kad mirė nuo epidemijos pradžios, kai dar nebuvo skiepų. Pirmieji šalies gyventojai (medikai) paskiepyti pernai prieš Kalėdas, o masiškiau skiepyti pradėti šių metų sausį. Vadinasi, teikiant mirusių paskiepytųjų statistiką, būtų etiška nurodyti, kiek žmonių mirė nuo covid-19 šiemet, ir kiek iš jų buvo skiepyti. Smulkmenos? Ne. Tiesiog proporcijos būtų kitokios. Nes dabar, lyginant vienos dienos statistiką, skaičiai atrodo įdomiai: ketvirtadienį iš 19 mirusių... 6 buvo visiškai paskiepyti, arba 31,5 proc. Grubiai tariant, trečdalis. Penktadienį iš 24 mirusių 5 buvo visiškai paskiepyti, arba – 20,8 proc. Jūs manote, gerbiami kolegos, kad visuomenė yra tiek kvaila ir nesugeba pasiskaičiuoti elementarios proporcijos? Ir matant šią statistiką: iš 19 mirusių 6 buvo visiškai paskiepyti, ar iš 24 mirusių – 5 visiškai paskiepyti, nekyla durnas klausimas, ar tik Gitano Nausėdos vaikščiojimas į kavines šitą statistiką veikia?! Darkart pakartosiu, visuomenė nėra kvaila. Ji labai gerai suvokia bandymus ja manipuliuoti. Aš esu už skiepus ir skiepijimą, bet prieš manipuliacijas. Ir primenu, kad istorikams, tikriausiai skirtingai nuo žurnalistų, yra dėstoma šaltinių kritika.

Kodėl žinaisklaida taip elgiasi? O kaip ji gali elgtis, jei dirba nebe visuomenei, o valdžiai, jos pinigams, paslėptai reklamai? O kaip elgiasi šunelis, prašydamas šeimininko numesti kaulą? Vizgina uodegytę, mokosi „tarnauti“. Kaip sakant, kieno vežime sėdi, to ir giesmę gieda. O žmonės, skirtingai nuo Vilniaus burbulo įsitikinimų, nėra kvaili. Jie puikiai supranta ir suvokia, jie moka lyginti, susirasti informaciją. Jie priversti tą daryti. Nes be jų jau nebėra kam.

Pastebėjote, greta žiniasklaidos atsiranda dar viena eterio veikėjų rūšis – nuomonės formuotojai. Prisimenat dainą – „jie čia ateina tam, kad suformuotų jūsų nuomonę“. Kas yra nuomonės formuotojas? „Aukštuomenės dama“, vieną dieną tryndielintanti apie aukštąją madą, o kitą dieną – siūlanti pirkti golfukus už 15 Eur? Gerai, jei tik tai būtų taip. Kam reikalingi nuomonės formuotojai? Golfams ir pudroms pardavinėt?

Štai dabar kolegos siūlo vyriausybei: reikia samdyti gerus komunikacijos ekspertus. Prisikomunikavot, mielieji. Dirbti eikit. Kokio lygio pas mus „komunikatorių“ surpatimas, rodo ir šiandienė situacija: naiviai įsivaizduojama, kad nuėjo Prezidentas į kavinę, ir žmonės nebesiskiepija. Ne todėl jie nesiskiepija. Bet kaip ieškoti rakto po žibintu šviesiau, nei ten, kur jį pametei, taip ir kaltinti Prezidentą visais būtais ir nebūtais „griekais“ irgi yra patogiau, nei spręsti tikras problemas. Pas mus kažkaip kvailai įsivaizduojama įtikinėjimo galia. Kaip tame anekdote, kai po psichologo konsultacijos, žmogelis pirma įtikinėja save, kad nenori į tualetą, o po to – kad jam nesmirdi, jam visiškai nesmirdi.

Jokia komunikacija nepadės, jei nesiimama veiksmų ar jie klaidingi. Pirma yra sprendimai, o po to jau apie juos kalbama. Kol nėra sprendimų, nėra ką apie juos ir komunikuoti. Kaip jūs iškomunikuosit visą tai, kas vyksta dabar, kaip absoliutų gėrį? Niekaip. Nepadės ir kamuolių padavinėtojai, ir nupirkti straipsniai bei laidos. Nors Vilniaus įtakotukų ir žiniasklaidos burbulas vis dar tebegyvena feisbuke, visgi kartais noras valgyti priverčia išlįsti iš svajų pasaulėlio į nuodėmingąją žemę. Kur jau leidžiasi ekonomikos sutemos. Ir jų šešėlyje dirbtinė burbulo visata subyrės į šipulius.

Todėl kol kas Prezidento puolimo taktika dėl kavinės yra patogi: juk tai, sutikite, kur kas baisesnis dalykas, nei Sveikatos apsaugos ministerijos bandymas papirkti žiniasklaidą. Sutikite, prezidento nuėjimas į kavinę yra lygiavertis epidemijos veiksnys, kaip sergantiesiems nepanaikinamas galimybių pasas. Nes taip patogu. Aplojai Prezidentą, ir nebereikia užduoti klausimų, kaip suskiepijus 60 proc. populiacijos turime 10 kartų didesnį susirgimų skaičių nei tada, kai apskritai skiepytų nebuvo.
Nes jei pradėtum uždavinėti nepatogius klausimus, tai būtum nepatogus. Tas, kuriam kauliukų valdžia nebemėto. Tada nereiktų tikėtis dovanų, pakišų ir dotacijų. Tada, reiktų dirbti ir stengtis rašyti patiems, o ne puslapius pildyti užsakomaisiais straipsniais, ir pažymėtais, ir ne. Tada Dievu taptų skaitytojas, šalies pilietis, o ne dosni maitinanti politikų ranka. Užtat būtų laisvė. Žiniakslaidos laisvė. O ne „laisvė“ ištarnauti ir iššunuodegiauti valdžios apgraužtą kaulą paslėptos reklamos pavidalu.