Iš didelio rašto išėjo iš krašto (21)

Publikuota: 2019-10-21 Kategorija: Politika
Iš didelio rašto išėjo iš krašto
„Rokiškio Sirena“ archyvo / Lina Dūdaitė-Kralikienė

Na, mūsų įstatymų kalvė geba žavėti. Kvailomis iniciatyvomis. Jums ką, ponai, veikti nėra ką? Konstituciją paskaitytumėte. Skyrių apie privačią nuosavybę. Būtent tą vietą apie jos šventumą. Bet, panašu, kad kai kuriems mūsų parlamentarams Konstitucija reikalinga tik tam, kad būtų kur ranką priesaikos metu padėt.

Jau atrodė tyliai numirė iniciatyva uždrausti rūkyti balkone. Kuri buvo viena didžiausių kvailumo apoteozių. Bet ne, išlindo kaip velnias iš tabokinės ponas Tomas Tomilinas su keliais pasekėjais, trukt už vadžių ir vėl nuo pradžių.

Pirmiausia, balkonas yra mano nuosavybė. Įrašyta mano buto knygoje. Mano nuosavybė, kurią  aš tvarkau. Už tai, kad mano kačių ir pomidorų numylėtojo soliariumo stiklai stipresnės audros metu nenuskristų į gatvę ir ko nors nesužalotų, prieš gerus penkerius metus investavau tada dar kone pusketvirto tūkstančio litų ir balkoną perstiklinau. Kai reikėjo balkoną stiklinti, balkonas buvo mano. Kai reikėjo pinigus už jo priežiūrą mokėti, balkonas irgi buvo mano. Jei iškristų koks stiklas ar dar kas nors nutiktų, jis bus tvarkomas tikrai nei už pono Tomilino ir jo pasekėjų pinigus. Bet va kai balkonu naudotis, tada, pasirodo, jis jau motinos tėvynės. Ir jei aš nenurodysiu, kas tame balkone rūkė, turėsiu sumokėti 150 Eur baudą.

Toliau, kadangi balkonas šiaip jau mano privati nuosavybė, teoriškai, aš galiu daryti, ką noriu. Jei tai mano nuosavybė, ji yra neliečiama, ir brautis į ją negalima. Jei net ne valstybės institucijoms, o eiliniam žmogui suteiksime galimybę brautis į svetimą nuosavybę (o jos fotografavimas ir yra brovimasis), tai tada gal leiskime ir visiems vieni kitų pokalbių pasiklausyti, ar korespondenciją skaityti.

Įstatymo autoriai motyvuoja, kad dūmų kvapas erzina kaimynus. O mane erzina kaimynų vaiko verkimas naktį, jų šuns lojimas ir prisvilinti rauginti kopūstai. Arba man nepatinkančių indiškų smilkalų kvapas laiptinėje.

Kartą jau buvom priėję absurdų, kad daugiabučių gyventojai, norintys laikyti šunį ar katę, turėjo gauti visų daugiabučio gyventojų sutikimą. Kuo tai baigėsi? Masine keturkojų tremtimi pas senelius į kaimą ir vaikų ašaromis. Ir kur šis reikalavimas dabar? Istorijos šiukšlyne. Mat teismas labai aiškiai ir suprantamai išaiškino, kad namuose žmogus gali laikyti, ką nori. Nors ir dekoratyvinį ponį. Jei jis nori paversti namus tvartu, čia jo teisė. O jei tvarto turinys imtų lašėti kaimynų euroremonto sienomis, tuomet jau į reikalą įsijungtų būstą draudusios įmonės. Ir astronomines sumas siekiantys tokio ponio laikymo kaštai – pati sėkmingiausia priemonė atbaidyti nuo panašių negudrių iniciatyvų.

Draudimas rūkyti balkonuose žalingas dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, tai yra nuostabiosios sovietinės ordlo santvarkos sugrįžtuvės. Kur vienas KGB‘išnikas mokėjo skaityt, kitas – rašyt, o trečias sekė tuos du intelektualus. Privatus gyvenimas, privati nuosavybė – kertinės Vakarų civilizacijos sąvokos. Čia nemandagu į svečius eiti prieš tai nepaskambinus, žiūrėti pro kaimyno tvorą, į jo automobilio saloną, ar langus. Tai nepriimtina. O jau tuo labiau fotografuoti tai, kas ten vyksta. Štai ne vienas skyrybų detektyvas, kurio darbas parūpinti neištikimybės įrodymus, pasakys, kad nei fotografuotų, nei įrašytų neteisėtai surinktų įkalčių teisme nepateiksi. O štai kaimynams, pasirodo, galima: nufotografavai rūkymo faktą, ir pirmyn. Kur baigsis šitie geranoriški fotografavimai? Gal kokia kaimynų komisija apsilankys, pavyzdžiui, trečią valandą nakties patikrinti, ar mes su savuoju lovoje nerūkom. O maža ką: visuomenė pavojuje, galim kokią pagalvę uždegti ar kaip.

„Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą“, – Lietuvos Respublikos Konstitucija, 24-asis straipsnis.

Ar rūkymas yra nusikaltimas? Ne. Kiekvienoje parduotuvėje, degalinėje nusipirksite cigarečių. Niekas nedraudžia rūkyti. Tiesa, yra tam tikros VIEŠOSIOS vietos, kuriose to daryti negalima. Bet rūkyti gatvėje, namo kieme nedraudžiama. Taigi, atsisakydama nurodyti, kas rūkė mano nuosavybėje aš slepiu ką? Žmogų, kuris teisėtai nusipirko cigaretes, ir jas rūkė privačioje nuosavybėje su šeimininko leidimu. Drausti rūkyti balkone šeimininkui reiškia riboti jo teisę į privačią nuosavybę. Vėlgi grįžtame prie cituojamo Konstitucijos straipsnio.

Toliau, prasideda įdomesnės linksmybės. Kaimynas fotografuoti MANO balkono negali, nes tai jo brovimasis į mano privačią nuosavybę. Viskas, ką jis gali padaryti, tai paskambinti 112 ir pranešti, kad balkone rūkoma. Įsivaizduojate per visą miestą su švyturėliais lekiantį policijos automobilį gaudyti rūkančio žmogaus. Na, kol kaimynas paskambina, kol į skambutį sureaguojama, kol randamas laisvas ekipažas... Cigaretės dūmas išnyko, neblaškomas vėjo...

Tačiau išmintingesnis rūkalius pasielgs dar gudriau. Jei balkone rūkyti kažkodėl negalima, tą puikiai galima daryti vonioje, virtuvėje ar tualete. Vietoje, kurioje įrengta daugiabučio ventiliacija. Potekstę, manau, supratote. O kadangi virtuvė ir tualetas yra tokia nuosavybė, kur net kaimyno mobilusis sunkiai pasiekia, tai tik įsivaizduokite smagią situaciją. Daugiabutis nuo pirmojo iki dvyliktojo aukšto prasmirdęs dūmais (tam kuo puikiausiai pasitarnauja ventiliacija ir nesandarios būstų durys). Bandant atrasti niekšą, policijai tektų apeiti visus butus, į kuriuos protingesni žmonės pareigūnų tiesiog neįleistų (vėlgi, Konstitucijos 24 straipsnis, nuosavybė neliečiama, o rūkymas bute ne nusikaltimas). Ir išuostyti visus tualetus ir virtuves, mat visagalės ventiliacijos dėka dūmai bus gerokai pasklidę ir jau apsivadėję, tad pirminį jų šaltinį rasti bus sunku net policijos šunui. O pikti kaimynai, užuot dvi minutes jautę cigarečių kvapą iš balkono, jį jaus visą dieną, tas kvapas gersis į drabužius, sienų apmušalus ir baldus. Ir taip diena iš dienos. Su kuo ir sveikinam.

Tikiuosi, kad ponas T. Tomilinas kovoje už švarų daugiabučių orą vien draudimu rūkyti balkone neapsiribos. Tikiuosi, kad jis uždaus prisvilinti košę ir bulves. Kitas žingsnis būtų draudimas palieti kvepalus. Smilkyti smilkalus. Kepti kiaušinienę su lašiniais (nuo jų laiptinė kvepia labiau nei cigaretėmis), pyragus (gal kas dabar dietos laikosi), troškinti raugintus kopūstus.

P.S. Aš nerūkiau, nerūkau ir pradėti rūkyti nežadu.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video