„Daniele Morgana, mokyk mūsų vaikus“ (12)

„Daniele Morgana, mokyk mūsų vaikus. Daniele Morgana, mokyk mūsų vaikus. O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Danielė daro“. Narkašinkitės, užsiimkit vandalizmu: juk turite puikų įkvepiantį pavyzdį. Seimo narę. Narkašinkitės kone visais įmanomais narkotikais, darykit nusikaltimus, bėkite nuo policijos, ir tapsite Seimo nariais? Juk Morganai pavyko. Ir jums „pavyks“? Tokią, kaip dabar priimta sakyti, žinutę siunčia Seimo narė. Neturėkit iliuzijų, jūs Seimo nariais netapsite. Jus nugiedos. Nuo perdozavimo, nuo lytiškai plintančių ligų, nuo išsekimo. Toks, o ne į Seimą, yra narkomano kelias.

Jau atrodė, kad mūsų valdantiesiems sunku žemiau nukristi. Bet mūsų šaunioji Laisvės partijos „mokslu grįsta politikė“ (bent jau taip pati rašė savo lankstinuke) eilinį kartą parodė, kad kai jau, atrodė, pasiektas dugnas, iš apačios vėl pabeldė. Šįkart Danielė Morgana.

Laisvės partija yra daug kuo laisvės nuo: nuo atsakomybės, nuo sveiko proto, nuo reputacijos. Yra daug profesijų, kur reputacija yra be galo svarbi, tai esminė profesijos dedamoji: karys, policininkas, teisėjas, teisininkas, politikas, dvasininkas, žunalistas. Tai žmonės, kuriems yra keliami ir jie patys sau kelia aukštus moralės reikalavimus. Kokią teisę reikalauti laikytis įstatymų turi tas, kuris juos pažeidinėja? Ko verti Seimo nario priimti įstatymai, jei jis negerbia nei savo šalies, nei jos teisinės sistemos?

Būtent tokių, apsaugok Viešpatie, politikų dėka dabartinių valdančiųjų „vertybėmis grįsta“ politika virsta farsu. Ir nereikia turėti iliuzijų. Danielė Morgana jauniems žmonėms siunčia aiškią žinią: neklausyk tėvų, narkašinkis nuo 13-os, išbandyk viską, ką galima gauti, įskaitant ir kokainą, heroiną, ir tau nieko nebus. Tapsi Seimo nare.

Ką reiškia trylikos pradėti vartoti, netgi daugelio jaunų žmonių naiviai „nekalta pramoga“ laikomą „žolę“? Kaip suprantate, tai nėra dalykai, kuriais didžiuojamasi. Tai kriminaliniai dalykai. Kurie vartojami slapta ir nesaugioje aplinkoje. Joks save gerbiantis paauglys, jei jis perdozuos, bus užpultas, apiplėštas, sumuštas, ar „lūžęs“ išprievartautas, jokiu būdu nepasisakys tėvams ar policijai. Jei vaikui nutiks tokia nelaimė, tėvai net nežinos, kur jo ieškoti. Ar tamsta, Daniele Morgana, bent tiek suvoki? Suvoki, kuo tau pačiai grėsė ir kitiems gresia tavo reklamuojami „nuotykiai“? Ir kitus skatini taip daryti?

Toliau, tiek žolė, tiek sunkesni narkotikai kainuoja. Ir nereikia svaigti, kad vyresnieji yra tokie „geradariai“, kad visada vaišina „mailių“, kurio vieninteliai finansiniai resursai: trys eurai pietums ir kiek sugebėjo ištraukti iš mamos piniginės jai nematant. To neužtenka. Mažieji narkomanai-nuotykių ieškotojai įveliami į įdomesnes schemas. Pavyzdžiui, prijunkyti prie narkotikų vagia arba vietos parduotuvėse, arba išvežami to daryti į užsienį. Anksčiau ar vėliau įklūva ir pradeda kelionę po įkalinimo įstaigas. Yra dar kitas būdas prasimanyti pinigų: anksčiau dažniau išnaudodavo mergaites, bet visuomenė laisvėja ir liberalėja, taigi, ir čia jau pasiektas lygiateisiškumas. Patys suprantate, ką tokie nuo narkotikų priklausantys jaunuoliai daro. Hepatitas ar sifilis čia dar ne pačios didžiausios bėdos.

Ir pati Morgana pripažįsta, kad narkotikų ir laisvo gyvenimo karuselėje ir jos kompanijoje buvo maža laimingų loterijos bilietų: jos bičiuliai sėdi kalėjime, kai kas mirė nuo perdozavimo. Visi esame žmonės, žmonės klysta. Tačiau girtis ir didžiuotis tuo yra mažų mažiausia vaikiška.

Sakoma, kad žmogaus asmenybės raida sustoja maždaug tada, kai jis ima vartoti svaigalus. Panašu, kad mūsų Seimo narė taip ir neišaugo iš savo paauglystės. Vis dar tas pats į niekur nukreiptas maištas. Panašu, kad ji taip ir liks vienos kadencijos politikas, į istoriją įeisiantis ne darbais ir pasiekimais, o tuo, kad narkašinosi nuo trylikos. Didelis pasiekimas, škia.

Vartoti narkotikus Lietuvoje niekada nebuvo legalu. Vadinasi, būsimoji politikė darė nusikaltimus ir finansavo nusikaltėlius. O taip, nusikaltėlius finansuoja ne pragaro velniai ir kitos mistinės būtybės. Mafija gyvena iš tų „eilinių vartotojų“ suneštų „už kasiakus“, „takelius“, „čekius“, „ratus“ ir kitas prekes kodiniais pavadinimais, pinigų. Būtent tie, kad ir, iš pažiūros, nedideli pinigėliai, iš mažyčių šaltinėlių tvenkiasi į didžiules pinigų upes. Narkotikai, kol jie yra mafijos būstinėje, pinigų neneša. Jie neša tada, kai juos nuperka eilinis, save vis dar nepriklausomu laikantis vartotojas. Tada ir tik tada narkotikai virsta pelnu. Jei nebus perkančių, jie tebus niekam nereikalingas šienas ir milteliai.

Dabar tos pinigų upės kiek nusekę. Ką reiškia „baudžiakas už kasiaką?“ Tai reiškia, kad ir nedidelis kiekis narkotikų užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokią atsakomybę savo neatsakingu elgesiu užsitraukęs ant galvos žmogus niekada netaps kariu, policininku, teisėju, kad negalės pretenduoti į jokias pareigas, kuriose reikalinga nepriekaištinga reputacija. Norinčiam tapti politiku, kiekvienuose rinkimuose iki pat gyvenimo pabaigos ties pavarde bus nurodyta, kad asmuo yra nusikaltęs visuomenei, ir pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį yra baustas. Ir jaunuolius ta rūsti atsakomybė baido. Ne tiek atsakomybė, kiek draugužių, kurie „susigadino gyvenimą“, prikišamas ir apčiuopiamas pavyzdys.

Kaip suprantate, naivus ir nekritiškas „mailius“ yra svarbiausias narkotikų prekeivių taikinys. Nes juk tas laisvas gyvenimas, kai tarp ausų dar vėjai švilpia, kai bėgimu iš namų į kompanijas rodoma neblėstanti „drąsa“ ir „savarankiškumas“, kai išmauktais buteliais ir „kasiakais“ rodomas suaugimo laipsnis ir „kietumas“, pats puikiausias laikas prijunkyti prie narkotikų. Ir tai geriausi klientai. Patikėkit, narkotikų baronams niekam nereikalingas perdžiūvęs valkata, vagiantis iš parduotuvės. Ką iš tokio beatimsi? Naudingiausi šitie: kvaili, naivūs, laisvės ir aštrių pojūčių ištroškę, dar balansuojantys ant priklausomybės ribos ir pakankamai gerai tėvelių finansuojami ar jau patys uždirbantys, kad galėtų sau leisti narkašintis. Baudžiakas daugeliui šiuolaikinio „auksinio jaunimo“ – nepageidaujama reputacijos dėmė. Kai kas, kas turi smegenų, nenori gadintis gyvenimo, palieka tokių vartotojų gretas. O tie, kurie neturi, anksčiau ar vėliau įklius.

Tačiau „baudžiakas už kasiaką“ yra viena priemonių, kuri tvenkia mažų upeliukų, iš kurių ir susidaro į mafijos kišenes plūstanti srauni pinigų upė, srautą. Nemaitinama mažų šaltinių, upė ima pamažu sekti. Reikia kažką daryti. Tai ir daro. Ir nėra geresnės agitacinės medžiagos, kaip „šauni“ Seimo narė, kuri demonstruoja: štai aš viską išbandžiau, ir Seimo nare tapau.

Kalbant apie politiką ir „vertybes“, derėtų nepamiršti, kad paklausa visada skatina pasiūlą. Ir kiekvienas, rūkantis žolę, šniaukščiantis kokainą ar heroiną, kai kalbama apie terorizmo finansavimą, turi pasižiūrėti į save veidrodyje. Tai tu finansuoji ir kruvinus narkomafijos kartelius, ir islamistų tinklus. Kai kalbate apie Afganistane persekiojamas moteris, apie islamistų terorizuojamas Afrikos mergaites, atminkite, kad tai jūsų pinigai už „kasiakus“, už heroiną tiesioginiais srautais plaukia į Afganistano, Pakistano islamistų, kontroliuojančių narkotikų plantacijas, kišenes. Tai jūs remiate kiekvieną kalašo šovinį, kuriuo nušaunamas už žmogaus teises darbais, o ne liežuviu, kovojantis žmogus. Tai jūs remiate kiekvieną metrą virvės, kuriais kariami islamistams neįtikę žmonės. Tai jūsų pinigai finansuoja bombas savižudžiams. Nes būtent narkotikai sukūrė ir kuria šių baisių ideologijų finansinę bazę. Kai stovite su plakatais „Black Live Matters“, derėtų prisiminti, kad narkogaujų karai daug daugiau už policiją šienauja šių žmonių gyvybes.

Mūsų politikams yra mada kovoti su nusikalstamais Rusijos, Venesuelos, kitais diktatorių režimais. Patogiai kovoti, nuo sofos. O iš kur atkeliauja kokainas, kuris, kaip pati prisipažino, buvo mūsų šauniosios politikės gyvenimo eksperimentų dalis. Ar tik ne Rusijos laivas buvo sugautas su tokia, sakykim, labai nemaža, kokaino kontrabanda? Ar kaip toje dainoje: viena sakom, kitą darom? Į akis – „putin xuilo“, o už akių perkami to režimo platinami produktai?

Žinoma, galima diskutuoti ir apie išimtis. Galima kalbėti apie tų pačių kanapių vartojimą medicininiais tikslais (pavyzdžiui, sergant onkologinėmis ligomis), galbūt galima diskutuoti apie dar kažkokias išimtis. Bet tai plačių ir rimtų visuomenės diskusijų klausimas.

O kol kas, atminkite: kiekviena narkotiko, lengvo ar sunkaus, dozė dabar yra kruvina. Ir jei mūsų politikai kalbate apie moralią politiką, gal pirma pradėkite nuo savęs? O rinkėjams irgi derėtų būti atsargesniems: kai kas nors jums siūlo laisvės partiją, derėtų paklausti, kokia ir nuo ko ta laisvė. Ar tai laisvo, atsakingo, mąstančio žmogaus, ar nuo lenciūgo nutrūkusio ir per kaimynų daržus raunančio veršio laisvė.

Jūsų teisė rinktis. Kad paskui netektų klausytis iš draugelių vakarėlio partempto paauglio aiškinimų: „Seimo narė darė ir man galima“.