Pirtininkas N. Aukštikalnis: apie tai, kuo vanta skiriasi nuo šluotos, lenktynes pirtyje ir  kaip nepasijausti Sacharoj (0)

„Pirtyje praleistas laikas į gyvenimo trukmę neįskaičiuojamas“, – sako vienintelis Rokiškyje profesionalus pirtininkas Nidijus Aukštikalnis ir pastebi, kad pirties paskirtis metams bėgant keičiasi. Senais laikais žmonės eidavo praustis, sovietiniais laikais – baliavoti, o dabar išsivalyti kūną, sielą ir „perkrauti“ smegenis.

Birželio 30 d. 17 val. Obeliuose pirmą kartą organizuojama pirties diena, vyrai ir moterys kviečiami į miestelio viešąją pirtį atsinešti vantas, o pirtininkas jiems žada specialią programą ir patarimų, kaip mėgautis pirties procedūromis, kad organizmas būtų ne alinamas, o gautų naudos.

Džiovinamos, sūdomos, šaldomos

Pirtininkas sako, kad dabar tinkamos beržo, ąžuolo, klevo, lazdyno, uosio vantos, jeigu kam reikia aštresnių pojūčių – gali atsinešti kadagio vantą.

Kaip išsirinkti vantą, kad ji būtų naudingesnė? N. Aukštikalnis sako, jog gal skambės keistokai, bet pačiam žmogui reikėtų atsistojus prie medžio pajausti, ar augalas tinka jam. Gali būti moteriškos, vyriškos vantos, kiekvienas medis turi savo poveikį, tarp universaliausių – beržas, moterims tinka jazminas, obelis, lazdynas. Vyrai dažnai naudoja ąžuolines, guobines vantas.

„Seni žmonės sakydavo, kad vantas galima rišti iki Joninių, bet tai yra mitas, nuo gamtos sąlygų priklauso, kada tinkamas laikas. Vieną kartą prieš Jonines, kitą kartą – gerokai vėliau. Vantas reikia rišti, kai subręsta medžių lapai, laikyti jas galima iki kito sezono. Kaip saugoti vantas, jau kito seminaro tema“, –  juokauja pašnekovas ir priduria, kad vantos ir džiovinamos, ir sūdomos, ir šaldomos.

<...>

 Visą straipsnė skaitykite antradienio, birželio 27 d.  „Rokiškio Sirenoje“