Kraštiečiui Virginijui Pupeliui ragų ieškojimas - ir pomėgis, ir sveikatos šaltinis (3)

Publikuota: 2021-03-17 Kategorija: Laisvalaikis
Kraštiečiui Virginijui Pupeliui ragų ieškojimas - ir pomėgis, ir sveikatos šaltinis
V. Pupelio asmeninio archyvo nuotr. / V. Pupelio trofėjų kolekcija

Prieš keletą dienų rašėme apie Rokiškio rajone ir visoje Lietuvoje populiarėjantį naują laisvalaikio praleidimo būdą - kanopinių gyvūnų ragų rinkimą. Vos pasidalinus duokiškėno, V. Kemeklio radiniu - tauriojo elnio ragais, „Rokiškio Sirena“ sulaukė daugiau žinių, apie šio užsiėmimo entuziastus. Vienas jų - Virginijus Pupelis. 

Iš Obelių kilęs V. Pupelis šį pomėgį atrado prieš trejus metus. Kaip pasakojo pašnekovas, aktyviai ragus vyras renka tik pavasario metu. Štai vien pernai, per pavasario sezoną, V. Pupelis rado net 46 gyvūnų ragus, o viso vyro kolekcijoje beveik 100 trofėjų.

Vieno rago ieškojo dvi savaites

V. Pupelis pasakojo, kad šį pomėgį atrado visai netikėtai: „Vienas žinomas rajono medžiotojas kartą pasiūlė eiti paieškoti gyvūnų ragų, bet tą kart pasiūlymo atsisakiau, tačiau kiek vėliau, visai netyčia, radau pirmąjį savo kolekcijos trofėjų. Nuo to viskas ir prasidėjo".

V. Pupelio kolekcijoje pilna įvairiausių radinių, tačiau didžiausias vyro trofėjus - du kartus rasti to paties Europinio briedžio ragai. 

„Taip jau pasisekė, du kartus rasti to paties briedžio ragus. Kadangi gyvūnui ragai atauga beveik identiški ir tokios pačios formos, su vieno medžiotojo pagalba, pagal jo turimą to briedžio nuotrauką, pavyko atsekti, jog tai to paties, aukso medalį, kaip geriausio trofėjo, pelniusio briedžio ragai". 

Pašnekovas pasakojo, jog vieno briedžio rago ieškojo net dvi savaites. Paieška buvo sudėtinga, ragų ieškojo ir tankmėse, ir balose, iš kurių traukė vandenį. Būtent išraukus vandenį iš vienos balos, per pačias Velykas ir pavyko rasti taip ieškotą briedžio ragą.

Kaip pasakojo vyras, dažniausiai ragų ieško ten, kur neieško kiti.

„Reikia lysti į bjauriausias vietas, kur kiti nenori ir nosies kišti - ieškoti karkluose, balose, kartais naudinga paieškoti ir pasėliuose, aišku, ne būriais ir jų neišmindžiojant. Reikia stebėti aplinką, kur daugiau apgraužti augalai, medžiai apdraskyti ragais. Galima gyvūnų kelius atsekti net ir pagal jų paliktus ekskrementus."

Žaidžia išgyvenimo žaidimą

Kaip pasakojo V. Pupelis, ieškoti ragų vyras į miškus eina tarsi į išgyvenimo žaidimą. „Kartais išeinu beveik tuščiomis. Su savimi neimu navigacijų ar kitų, aplinkoje susiorientuoti padedančių įrenginių. Einu ten kur akys mato ir stebiu gamtą - saulę, augalus. Kartais su savimi neimu net vandens - tam galima tiesiog išleisti sulą. Palieki sulą tekėti, o kai grįžti atgal, jau gali ir atsigerti. O jei jau kartais visai neberandu kelio, paskambinu vaikams ir paklausiu, iš kurios pusės vėjas pučia. Miške nakvoti dar neteko" - juokėsi pašnekovas.

Ir hobis, ir sveikatos šaltinis

 

V. Pupeliui ragų ieškojimas nėra tik pomėgis. Dar prieš keletą metų vyras sakosi turėjęs didelių sveikatos problemų.

„Turėjau nugaros išvaržą, jau vos batus begalėdavau apsiauti, laukė rimta operacija, tačiau po truputį pradėjus vaikščioti po miškus, gal po kokio 4-5 karto pradėjau jaustis geriau. Ir grynu oro pakvėpuoju, ir sulos atsigeriu. Galima sakyti, kad vaikščiojimas mane išgydė. Dabar vienu išėjimu nueinu ir 10, ir 20 kilometrų. Per sezoną galima ir iki 10 kilogramų numesti, tad jei ne ragų ieškoti, tai kuo daugiau vaikščioti ir aktyviai leisti laisvalaikį tikrai rekomenduoju visiems".

Nemokamas zoologijos sodas

Paklausus, ar neteko susidurti akis į akį su laukiniais gyvūnais, pašnekovas nusijuokė: „Oi, visko buvo. Su lig kiekvienu išėjimu į miškus, mažiausiai 2-3 kartus galima sutikti laukinių gyvūnų. Teko ir vilką iš arti pamatyti, ir briedį, ir taurujį elnią. Tačiau labiausiai reikia saugotis šernų, ypač tada, kai atsiveda palikuonių. Kartą, kai pro kojas pradėjo šerniukai lakstyti, teko šokti ir į medį nuo šernės slėptis".

 

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video