Kava su pienu – šokoladinio skonio pomidoras (0)

Šiemetinis pomidorų sezonas yra labai sudėtingas. Vėlyvas pavasaris, šaltoka liepa lėmė tai, kad derlius gerokai vėluoja. Kolegos pomidorų augintojai skundžiasi trimis dalykais: pomidorų kekėse primegzta gausiai, jie auga dideli, tačiau nenori rausti. Dėl saulės stokos, šaltų naktų pomidorai yra kur kas rūgštesni nei pernai. Ir, o taip, dėl šaltų naktų ir rūkų, tiems, kurie kaip ir aš, augina pomidorus lauke, jau tenka kovoti su pirmaisiais fitoftorozės, kitaip dar pomidorų maro, požymiais.

Didieji pomidorininkų iššūkiai, arba kodėl nesodiname bulvių

Apie tai, kiek šiemet vėluoja pomidorų sezonas, liudija tai, kad pernai pirmuosius skyniau kaip tik šv. Onos atlaidų Pandėlyje dieną. Ir per Žolinę Onuškyje jau į bažnyčią nusivežiau pilną pintinėlę. Šiemet gi pomidorų derlius būtų neprastas, jei ne keli bet...

Pomidorų augintojų grupėse dabar dvi einamiausios temos: kodėl jie užaugo dideli, tačiau nerausta ir itin pavojingos ligos – maro stabdymas. Su pirmuoju klausimu kaip ir viskas aišku: saulėtų dienų yra tik pastaroji savaitė, todėl, kad ir labai vėluodami, net ir lauke auginami pomidorai visgi ima rausti.

O štai su maru kovoti labai sudėtinga: jei dienos saulėtos ir šiltos, tai naktys labai vėsios, krinta šaltos rasos ir maždaug iki 7 val. ryto tvyro rūkas. Šaltis ir drėgmė – idealios sąlygos plisti grybeliniams susirgimams. O pomidorų maras – fitoftorozė kaip tik ir yra toks. Nenoriu pasirodyti šmaikštašiknė ir apgaudinėti savo skaitytojų: ir mano pomidorų plantacijoje intensyviai kovojama su šios ligos apraiškomis. Dalį derliaus liga jau pažeidė. Tačiau purškimo specialiu herbicidu dėka, plitimą kol kas pavyko sustabdyti ir viršutinių kekių liga kol kas nepažeidė. Nenoriu nieko reklamuoti: visose sėklų parduotuvėse jums patars pirkti tą patį herbicidą. Taip pat padeda ir priemonės, savo sudėtyje turinčios vario druskų. Žinoma, galima žaisti liaudiškomis priemonėmis, tačiau esant tokioms oro sąlygoms: šalčiui ir drėgmei naktį, vargu ar jos bus paveikios. Kad herbicidas geriau laikytųsi prie lapų, reiktų į kibirą su juo nepagailėti skysto muilo arba indų ploviklio. Aš savuosius pomidorus purškiau praėjusį sekmadienį, kol kas panašu, kad situaciją pavyko stabilizuoti. 

Ar įmanoma apsisaugoti nuo fitoftoros? Atvirai sakant, ne. Ir, nors daugelis pomidorų augintojų įsitikinę priešingai, maro nesukelia rūkas. Fitoftoros sporų yra kiekviename dirvožemyje. Kai karšta ir sausa, joms tiesiog nepalankios sąlygos daugintis. Liga ima siausti tuomet, kai yra šalta ir drėgna. Rūkai yra ligos katalizatorius.

Kad ši liga padarytų kuo mažiau nuostolių, pirmiausia, imamasi prevencinių priemonių. Jau sodinant pomidorus, būtina išlaikyti atstumus ir nesodinti per tankiai. Antrasis etapas – krūmo priežiūra ir formavimas, savalaikis ūglių šalinimas, kad pomidorai kuo daugiau vėdintųsi. Trečia: neturi būti arti pomidorams giminingų augalų, tokių kaip, pavyzdžiui, bulvės. Todėl mes jų ir nesodiname. Esant giminingiems augalams, maro rizika išauga labai smarkiai. Ketvirta, reikia siekti, kad krūmas turėtų kuo mažiau sąlyčio su dirva: patartina storai mulčiuoti šiaudais arba šienu. 

Kita prevencijos priemonė bus jau nuėmus derlių. Geriausia būtų pakeisti žemę, tačiau ten, kur  tai neįmanoma, reikia sėti sederatus, pavyzdžiui, garstyčias. O šiltnamius patariama pavasarį rūpestingai išplauti ir išdezinfekuoti specialia sieros dūmine priemone (jų yra ir Rokiškio parduotuvėse). 

Ilgai lauktas juodukas

Taigi, vakar iš mūšio lauko parsinešiau pirmąjį laimikį. Šiemet geriausiai pasirodė „Kofe s molokom“ (Kava su pienu). Kaip rašoma, šokoladinis sibirietis. Apie šią veislę girdėjau daug gerų atsiliepimų, tad šiemet džiaugiuosi ją išbandžiusi. 

Tai nors ir indeterminantas, tačiau tinkamas ir lauke auginti pomidoras. Šie metai jiems sunkūs. Tačiau vaisius megzti ėmė vienas iš pirmųjų, o sunokino pirmasis. Teoriškai krūmas turėtų išaugti iki 1,8 m aukščio, tačiau lauke jis maždaug 1,2 m. Vidutinio ankstyvumo, pirmąjį derlių duoda praėjus maždaug 110 dienų nuo tada, kai pasirodė daigelio kilpelė. Pirmoji žiedinė kekė mezgama po 7-8 lapu. Sėklų gamintoja, „Sibirskij sad“ pataria pomidorą formuoti vienu stiebu.

Rašoma, kad žiedinės kekės gausios, 5-6 pomidorai. Iš tiesų taip ir yra. Vaisiai užauga 150-200 g. Gal dėl nepalankios vasaros, maniškis pomidoras tiek neužaugo – svėrė 145 g. Sėklų gamintojai teigia, kad jo derlingumas labai aukštas – 11 kg iš kvadratinio metro.

Spalva puiki: tamsiai kakavinė su raudonu atspalviu. Forma: apvalus, šiek tiek suplotas. Pomidoras tvirtas, odelė nors plona, bet ragaujant juntama kaip tvirta. Taigi, tokius patogu transportuoti. Be to, nereikia baimintis, kad pomidoras suskils. 

Šokolado poskonis

Pomidoras sultingas, jame daug sėklų, jos ganėtinai stambios. Prapjovus juntamas švelnus šokolado kvapas ir šioks toks jo poskonis. Skonis labai maloniai salstelėjęs. Juntama ir rūgštelė, šiemet ganėtinai stipri. Tačiau saldesnių pomidorų mėgėjams nereiktų atsisakyti šios veislės: dėl nepalankios vasaros visi pomidorai rūgštesni, nei įprastai.

Šis pomidoras supjaustytas netęžta ir puikiai laiko formą. Taigi, jis tiks valgyti vienas, į salotas, prie mėsos. Puikus pasirinkimas iškyloms. Turėtų puikiai tikti ir konservuoti, tačiau odelę tektų lupti. Ir šiaip pomidorai kiek per dideli, kad konservuotumėte nepjaustytus. Puikiai tiks sultims. O štai padažams reiktų rinktis kitas veisles – šis pomidoras per sultingas.

Verdiktas: tai puiki veislė. Be abejonės, auginsiu ją ir kitąmet. Abejočiau, ar ją verta auginti šiltnamyje. Nebent, kai tokie nepalankūs metai, kaip šie.