Kataro dangaus platybes išbandys rokiškėnų parasparniai (0)

Paskutiniąją sausio dieną į Katare 6-ąjį kartą vykstantį pasaulio parasparnių čempionatą išvyko du rokiškėnai: Saulius Rudokas ir Tomas Misiūnas. Abu vyrai varžysis skirtingose kategorijose: S. Rudokas - PL1, kai startuojama su vežimėliu, T. Misiūnas – PF1, kai startuojama atsispyrus kojomis. Kol kas nei vienas dalyvis dar nepradėjo net treniruočių, nes oro sąlygos, anot S. Rudoko – itin nepalankios parasparnininkams.  

„Sutūpė“ iš vos pasaulio

Katare esantį Lusailo miestą rokiškėnai pasiekė jau vasario 1 d. Pasak S. Rudoko, kol kas įvyko tik parengiamieji čempionato darbai: įrangos surinkimas, dalyvių registracija, atidarymo šventė: „Oro sąlygos neleidžia treniruotis. Katare vyrauja specifiniai vėjai, deja, jų pavadinimų dabar neatsimenu, bet jie nerimsta apie savaitę. Taip ir laukiam. Šiandien (kalbėjome pirmadienio popietę – aut. past.) jau atrodė, kad kilsime: buvom pilnai pasiruošę startuoti, bet likus 5 min. iki starto, visgi, kilimą atšaukė“.

S. Rudokas sakė, kad tiek dalyviai, tiek organizatoriai įdėmiai stebi orų prognozes, kurios rodo jau rimstantį vėja. Pasaulio parasparnių čempionate dalyvaujantys 56 pilotai iš penkiolikos šalių tikisi, kad iki vasario 14-osios, kada jau vyks namo, bus dienų, tinkamų pakilimui.

„Tikėtina, kad pradėsim iškart „koviniu“: įskaitiniu-varžybiniu rėžimu“, – juokėsi rokiškėnas.

Kyla grėsmė neįvykti

Anot parasparnininko, varžybų taisyklėse numatoma, kad pasaulio čempionate reikia praskristi 5-6 skridimus, kad sportininkas patektų į finalą. Jei to padaryti nepavyksta iki numatytos dienos – čempionato uždarymo, varžybos netraktuojamos, kaip čempionatas.

„Dabar yra dvi atskiros trasos: PL1 (kai startuojama su vežimaičiu) ir PF1 (startuojama atsispyrus kojomis) kategorijoms. Man šis čempionatas naujovė tuo, kad aš pirmą kartą dalyvauju PL1 kategorijoje. Čempionatas jau trečiasis, tačiau iki šiol buvau PF1 startuose. Tomas varžysis PF1 kategorijoje“, – kalbėjo S. Rudokas.

Naujos įrangos iššūkiai

Visgi, šis čempionatas kraštiečiams sudėtingas ne tik dėl oro sąlygų, bet ir dėl naudojamos naujos įrangos, su kuria, anot pašnekovo, abu sportininkai skrido vos po keletą minučių: „Aš – su nauju sparnu, Tomas – su nauju motoru. Mano treniruočių laikas su naująja technika – apie pusvalandį, Tomas iš vis skrido gal 5-10 min. Intensyviau treniruotis Lietuvoje žiemą neleido orai. Kai šalta tikrai ilgai nepaskraidysi, o dar ir prisirengęs“.

Paklaustas, kodėl prieš tokias svarbias varžybas keitė įprastą įrangą, kai šokėjai ar dailiojo čiuožimo atstovai net suplyšusio apavo neatsisako, S. Rudokas juokėsi – viską nulėmė aplinkybės.

„Buvo pasiruošimas dalyvauti ne tik individualiose, bet ir komandinėse rungtyse. Komandą turi sudaryti trys asmenys: du PF1 ir vienas PL1 atstovai. Deja, taip susidėliojo, kad mūsų kolega Augustas, dėl finansinių priežasčių, į čempionatą nevyko. „Nuplaukė“ ir komandinė rungtis. Jungtinių komandų daryti negalima, nes tai yra būtent šalių rungtis“, – apgailestavo S. Rudokas.

Jei daro, tai daro atsakingai

Pašnekovo paklausus, kiek, visgi, vienam dalyviui kainuoja dalyvavimas šiose varžybose, sportininkas šyptelėjo – geriausia apie tai negalvoti.

Ir pasidžiaugė, kad jam ir T. Misiūnui išvykti į Katarą padėjo rėmėjai AB „Rokiškio sūris“, nes kelionės kaštai – tikrai dideli.

„Lėktuvo bilietas vienam asmeniui kainuoja apie 900 eurų. Plius – tiek pat ar net truputį daugiau bagažui, kuriuo gabenamės įrangą. Mūsų federacija šiais metais rėmė labai skurdžiai: tik kad startiniam mokesčiui skyrė pinigų. Visai kitokia situacija ir požiūris iš Kataro parasparnininkų asociacijos, kuri labai stipriai remia pilotus. Visi čempionato dalyviai nemokamai apgyvendinti aukšto lygio viešbutyje su nemokamu maitinimu. Nuo viešbučio iki pakilimo vietos vežioja autobusai. Labai geros sąlygos. Organizatoriai jei daro, tai daro ne bet kaip“, – gyvenimu Katare džiaugėsi sportininkas.

Parasparnis skrido lėktuvu

S. Rudokas dar lapkričio mėnesį buvo nuvykęs į Katarą ir ten kurį laiką treniravosi. Pasak vyro, tąkart grįždamas namo jis svetimoje šalyje paliko visą savo įrangą. Tad dabar lėktuvu gabentis reikėjo tik T. Misiūno parasparnį: „Tam ir išsipirkom 6 val. trukmės tiesioginį Kataro avialinijų skrydį iš Varšuvos, kad nereikėtų persėdinėti ir tampyti įrangos. Parasparnį gabenomės kaip bagažą: išardėm viską taip, kad kiek įmanoma kompaktiškiau supakuotume į lagaminus (juokiasi – aut. past.). Išplovėm viską gerai, kad nesijaustų benzino kvapo, vamzdelius naujus pirkom. Ir nuskridom. Didelių bėdų nekilo. Lygiai taip pat ir grįšim po varžybų. Tik jau su dviem parasparniais, nes ir aš savąjį turėsiu jau parsivežti“.