Gamtos neapgausi, arba daržininkų savitvardos išbandymas (5)

Publikuota: 2020-01-17 Kategorija: Laisvalaikis
Gamtos neapgausi, arba daržininkų savitvardos išbandymas
L. Dūdaitė-Kralikienė / Nuotrauka, daryta 2019 03 10. Ankstyviausi pomidorai – jau išpikuoti.

Cituojant klasiką, jau saulelė atkopdama budino svietą. Automobilio termometras rodo devynis laipsnius šilumos. O balkone katės jau atidarė saulės vonių sezoną – mat ten temperatūra aukštesnė nei bute, šiek tiek daugiau nei dvidešimt laipsnių. „Rokiškio Sirenos“ skaitytojai jau dalinasi žibučių bei saulučių nuotraukomis. Pomidorų augintojų forumuose formuojasi savipagalbos grupės, kodiniu pavadinimu „Kaip susitvardyti nepasėjus“. Nors žiemos, žada sinoptikai, nebebus, bet su gamta nepakariausi.

Būsimo sezono prognozės

Nors ilgas ruduo (liežuvis neapsiverčia šio metų laiko vadinti žiema), pamažu pereina į pavasarį,o sinoptikai žada, kad žiemos lyg ir nebebus, tuo džiaugtis galima vienu aspektu: sutaupėme šildymo kaštus. Daržininkams pusės metų trukmės ruduo be šalčių nežada gero ateinančio sezono. Kodėl? Šaltis yra natūralus sanitaras. Būtent jis sunaikina daugelį patogeninių dirvos mikroorganizmų. Tarp jų ir fitoftorozę, kitaip tariant, pomidorų marą sukeliančias sporas. Žinoma, visų jų neišnaikina, tačiau bent jau dirvos paviršiuje kurį laiką šios bjaurios ligos sukėlėjų nebūna. Dabar gi jos sėkmingai peržiemojo. Vadinasi, naujajame sezone teks kur kas atidžiau rūpintis ligų prevencija. Geriausia išeitis būtų pomidorus sodinti ten, kur jų bent trejus – penkerius metus nebuvo. Tačiau ne visi daržininkai turi tiek laisvo ploto. Viena galimų prevencijos priemonių: anksti pavasarį pasėti sederatų, pavyzdžiui, garstyčių. Ir pomidorų sodinimo metui atėjus, tiesiog perkasti garstyčias, kurios irdamos taps puikia trąša.

Kantrybės, tiktai kantrybės

Kitas aktualus klausimas: kada sėti pomidorus. Interneto platybėse pilna įvairiausių patarimų. Štai Sibiro sodininkės, norėdamos gauti pirmąjį derlių birželį, jau dabar skelbia sėją. Ankstyvo pomidorų sėjimo kultas gajus ir pas mus. Todėl pernai, gegužės viduryje užklupus stiprioms, iki 8 laipsnių šalčio, šalnoms, liaudis masiškai pradėjo rengti pomidorų Vėlines: nešildomuose šiltnamiuose vieni klojo pomidorus šiaudais, tiesė antklodes, klostė agroplėvele. Kiti, apvožę vazonėliais, per naktį degino žvakes. Kai kurie, drąsiausi ir kvailiausi, derino abu metodus. Buvo tokių, kurie uždegė žvakes šiauduose, ir sudegino visą, ką buvo pasėję šiltnamyje.

Pernai keletą pomidorų veislių pasėjau vasario 14-16 d. Pagrindinį srautą – kovo 7-8 d. Žinoma, per anksti. Vis iš to noro turėti ankstyvesnį derlių. Kaip apskaičiuoti, kada reikia sėti pomidorus. Tą padaryti gana paprasta: nuo to laiko, kai pasirodo pirmosios daigelių kilpelės iki tol, kol daigai iškeliauja į šiltnamį, turi praeiti 50-60 dienų. 60 dienų – ribinis laikas. Idealus daigas – tai stiprus, tvirtas augalas, su bepradedančia formuotis, bet šiukštu, dar nežydinčia pirmąja keke. Perauginti daigai, ypač žydintys, sunkiau prigyja, ir paprastai numeta pirmąją kekę. Nuostolis didelis: pirmosios dvi kekės yra pačios derliausios. Išvada: geriau mažesni daigai, nei perauginti. Mažesnieji, gavę pakankamai saulės ir erdvės, netruks pasivyti ir bus stiprreni, nei anksčiau sėti nutįsę.

Taigi, skaičiuojame. Kad nereiktų pomidorams organizuoti žvakučių degiojimo šiltnamyje, reikia neskubėti jų sėti. Į lauką pomidorai keliauti turi jau po pavasarinių šalnų. Tarpukariu ant pomidorų sėklų pakuotės buvo rašoma: „daigus sodinti lauke alyvai pražydus“. Būtent alyva puikiai signalizuoja metą, kai baigiasi šalnos. Paprastai tai būna gegužės paskutinioji dekada. Vadinasi, jei pomidorus planuojame lauke sodinti gegužės 20 d., vadinasi, 60 dienų nuo tos datos yra kovo 20 d. Kadangi pomidorai paprastai dygsta apie savaitę, tai galime sėjos laiką šiek tiek paankstinti: iki kokios kovo 15-osios.

Tokiu laiku pasėti pomidorai išdygs maždaug per pavasario lygiadienį. Kovo 22-oji yra ta diena, kai nakties ir dienos laikas susilygina. Vadinasi, jauniems daigams teks maždaug 12 val. natūralios šviesos. Šviesa yra vienas svarbiausių faktorių daigams: be jos augalėliai ima tįsti.

Pasėtiems anksčiau daigams trūksta saulės šviesos. Žinoma, išeitis gali būti papildomas apšvietimas specialiomis lempomis. Tačiau, tai yra papildoma investicija. Be to, lempa apima ganėtinai mažą plotą, tad didesniam daigų kiekiui jų prireiks ne vienos.

Iš per didelės meilės...

Su saulės šviesa ir šiluma susijusi ir ligų prevencija. Pirmoji ir pati baisiausia jaunų daigų liga yra diegavirtė, arba juodoji kojelė. Ją atpažinti galima labai paprastai: daigo stiebelis prie pat šaknies pajuosta ir pomidoras tiesiog nuvirsta. Šios ligos sporų yra dirvožemyje. Kad ir kaip jį bedezinfekuotumėte, visiškai išnaikinti nepavyks.

Visgi diegavirtė yra per didelės meilės liga. Kitaip sakant, ji atsiranda tada, kai yra šalta ir daug drėgmės. Kitaip sakant, kai augalai perlaistomi, o dėl vėsesnių ir apniukusių dienų drėgmė nespėja išgaruoti. O tokių vėsių, apsiniaukusių dienų iki pavasario lygiadienio dar tikrai netrūks.

Susumavus visus faktorius, galima sakyti, kad iki pomidorų sėjos liko geri du mėnesiai.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą