Belaukiant pavasario – 5 prieskoniniai augalai, kuriuos užsiauginsite namuose (0)

Publikuota: 2019-03-04 Kategorija: Laisvalaikis
Belaukiant pavasario – 5 prieskoniniai augalai, kuriuos užsiauginsite namuose
Rokiškio Sirena nuotr. / Bazilikas

Nenumaldomai artėjant kalendoriniam pavasariui, bundanti gamta praneša, kad ne už kalnų sėjimo sezonas. Tačiau jei tradicinių daržovių auginimo dar teks palaukti, tai prieskoninius augalus sau ant palangės galite pasisėti jau šiandien. Pateikiame keletą žolelių rūšių, kurias galite užsiauginti tiesiog namų sąlygomis.

Čiobrelis

Čiobrelis dažniausiai yra naudojamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Jei norime paskaninti gaminamus patiekalus, čiobrelių šakeles dedame į padažus, sriubas, taip pat jie puikiai tinka mėsos, žuvies ir paukštienos patiekalams. Čiobrelius galime naudoti marinuojant vaisius ir daržoves, rūkytiems gaminiams gardinti, o čiobrelių arbata jau nuo seno žinoma dėl savo gydomųjų savybių.

Sėjimas. Smulkios čiobrelio sėklos sumaišomos su smėliu ir sėjamos ant paruoštos lengvos dirvos. Jei sėjama nesumaišius su smėliu, tada sėklas vertėtų užpilti 1 cm smėlio sluoksniu. Sėjant vazonėlyje – po 2-3 sėklų vienetus apie 0,5-1 cm gylyje. Pasėtos sėklos uždengiamos plastikine plėvele. Daigeliai turėtų pasirodyti po 2-3 savaičių.

Auginimas. Čiobrelį reikėtų laikyti gerai apšviestoje, saulėtoje vietoje. Šie augalai dygsta pakankamai greitai, todėl čiobreliui paaugus, būtina jį persodinti į didesnį vazoną. Čiobreliui pradėjus žydėti, derėtų reguliariai skabyti jo žiedus.

Rozmarinas

Rozmarinas ypatingai tinka skaninant mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuojant arbatą. Prieskonis naudojamas marinatuose, padažuose, sriubose. Kaip vaistažolė, rozmarinas padeda nuo galvos svaigimo, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo.

Sėjimas. Sėjant sėklas, reikėtų jas negiliai įterpti į dirvą, nuolat palaikant ją drėgną. Gruntas turėtų būti neutralus arba silpnai šarmingas. Geriausias santykis – dirva, kompostas, smėlis (2:1:1). Rekomenduojama įdėti 15-20 g. grūstos kreidos kiekvienam mišinio litrui. Augliai pasirodo po 2-3 savaičių.

Auginimas. Rozmarinas labai didelis šilumos mėgėjas, tačiau jį galima auginti tiek lauke, tiek namų sąlygomis. Šį prieskoninį augalą reikėtų gausiai purkšti vandeniu bei laistyti. Kai daigeliai pasiekia 8-10 centimetrų aukštį, augalus derėtų persodinti į atskirus vazonėlius.

Bazilikas

Bazilikas dedamas į visus daržovių patiekalus, pupeles, žirnius, sriubas, padažus, salotas, pomidorų patiekalus, špinatus. Tinka agurkų, grybų, pomidorų ir aguročių marinavimui. Taip pat šis prieskonis nepamainomas mėsos ir makaronų patiekaluose.

Sėjimas. Sėklas reikėtų sėti į indą su gerai palaistytu žemės mišiniu 0,5-1 centimetro gylyje. Tinkamiausia auginimo temperatūra 20-28 laipsniai. Žemė visą laiką laikoma drėgna, tačiau reikėtų vengti per didelio kiekio vandens, nes atsiras juodasis šaknies puvinys.

Auginimas. Baziliką derėtų laistyti rytais šiltu, pastovėjusiu vandeniu. Taip pat galima laistyti maitinančiu vandeniu. Pirmą mėnesį augalai auga sunkiai, jiems reikia skirti daug dėmesio. Jei laikymo temperatūra mažesnė nei 20 laipsnių, augalus reikėtų apdengti plėvele. Norint gauti daug žaliosios masės, reikėtų skatinti šakojimąsi, nulaužiant viršutines šakutes.

Petražolė

Petražolės dėl savo malonaus kvapo ir aštroko skonio dažniausiai vartojamos kaip prieskoninė daržovė, tačiau taip pat turi ir gydomųjų savybių. Petražolėje itin gausu apigenino, kuris laikomas vertingu priešvėžiniu junginiu daugeliu susirgimų atvejų, taip pat saikingai vartojamas profilaktiškai.

Sėjimas. Prieš sodinant petražolių sėklas, reikėtų mirkyti 7 dienas, susukant jas į medžiaginį audėklą bei pravėdinant. Paruoštos sėklos sėjamos eilėmis, indas uždengiamas plėvele ir laukiama pirmųjų daigelių.

Auginimas. Petražoles reikėtų laistyti kartą per tris dienas. Labiausiai šio augalo augimui tinka šilta kambario temperatūra, tačiau žolelė nebijo ir vėsumos. Visgi, augalą reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Petražoles derėtų skabyti taip, kad tarp jų liktų kelių centimetrų tarpeliai, nes tokiu atveju taip petražolės geriau žels.

Krapai

Vienas universaliausių ir plačiausiai kulinarijoje ir konservavime naudojamų augalų, todėl, kur panaudoti krapus, galvos sukti tikrai nereikės. Krapuose gausu eterinių aliejų ir vitamino C, kuris ypatingai reikalingas pavasarį.

Sėjimas. Išmirkytos vandenyje sėklos sėjamos į gerai sudrėkintą žemę. Sėklos sėjamos 1-2 centimetrų gylyje į paruoštas skylutes, nedidelėmis eilėmis, tarp kurių turėtų būti 10 centimetrų tarpas. Vazonėlis su pasėtomis sėklomis uždengiamas plastikine plėvele ir laikoma tol, kol pasirodys pirmieji daigeliai (po 5-8 dienų).

Auginimas. Krapai itin mėgsta vandenį, tačiau jo perteklius gali būti kenksmingas, todėl laistyti derėtų atidžiai, tačiau kiekvieną dieną. Krapams patinka šiluma, todėl juos geriausia auginti šiltoje, saulėtoje vietoje. Tam, kad krapai spėtų atželti ir kad šių prieskonių turėtumėte nuolat, krapus patartina sėti kas 3-4 savaites.


Dalintis naujiena
Rašyti komentarą