Bananinės kojos – labiausiai pervertintas pomidoras (0)

Publikuota: 2019-09-24 Kategorija: Laisvalaikis
Bananinės kojos – labiausiai pervertintas pomidoras
L. Dūdaitė-Kralikienė / Bananinės kojos.

Praėjusį sezoną Bananinės kojos buvo veislė, kurią tiesiog privalu auginti. Daug kas gyrė šios veislės derlumą ir skonines savybes. Dalis tiesos pagyrose buvo: Bananinių kojų krūmelis buvo kibte apkibęs pomidorais. Tik štai skoninės savybės nuvylė. Skoniu šis pomidoras yra... Joks. Visiškas beskonis. Nei saldus, nei rūgštus, nei aitrus. Tokia, sakyčiau, pomidorų pasaulio cukinija.

O jau pagyros

Bananinės kojos buvo pastarųjų metų viena madingiausių veislių. Jei jau jos neaugini, tai joks tu pomidorų augintojas. O jau vaizdo siužetų gausa apie šio pomidoro skonį ir derlumą. Tiesa, visuotiniame šlovinimo chore pasitaikė dvi ar trys apžvalgos, kuriuose ši veislė buvo įvardinta metų nusivylimu. Bet nepabandęs nežinosi. Taigi, prisėjau aš šitų pomidorų, kaip kvailys giros. O juk sėklos nepigios, po du eurus už pakelį. Bet argi geram daiktui gaila?

 Išdalinau daigelius draugėms, pasakodama kokia čia super veislė. Prigrasinau valgyti pagal instrukciją: jei pomidoras geltonas, bet su baltais dryželiais, jis dar nevalgomas. Valgyti reikia tuomet, kai tie brūkšneliai tampa oranžiniais ar parausta.

Neaukštas, bet derlus

Žodžiu, Bananinės kojos yra pusiau indeterminantinis pomidoras. Kitaip sakant, jis neaukštas. Dėl derliaus gausos jį reiktų formuoti net keturiais-penkiais stiebais, taigi, galima sakyti, kad ir ūglių skabyti nereikia. Todėl iš vieno krūmo galima surinkti iki 4-6 kg derliaus.

Kadangi tai pusiau indeterminantinė veislė, tai jos aukštis atvirame grunte siekia maždaug metrą. Kekės gausios, lipte aplipusios pomidorais. Tai gana atspari ligoms veislė, ant jos vaisių nebuvo pomidoro maro požymių. Tačiau tai ir beveik visi šio pomidoro privalumai.

Skonis – niekuo neišskirtinis

Dar vienas privalumas yra tai, kad Bananinės kojos ilgai laikosi nuskinti. Tai gana nedideli, pailgi pomidorai. Dėl to, kad vidus miltingas ir mažai sulčių, puikiai tiks padažams bei džiovinimui.  O va valgyti vienus... Eksperimento tikslais nusiskyniau vieną ne visai prinokusį: geltoną, bet šviečiantį baltais dryželiais. Skonis: pasakyti neskanu, tai dar švelniai tariant, per mažai pasakyti. Pomidoras kaip reta bjaurus, aitriai aštrus. Prinokę pomidorai tampa auksinės oranžinės spalvos, balti dryžiukai virsta oranžiniais ar rausvais. Va tada jau metas valgyti. Skonis – kur kas geresnis, bjauraus aštrumo ir sprangumo nebelieka. Bet tik tiek... Pomidoras yra joks: nei salsteli, nei rūgštus, nei aitrus. Kažkoks beskonis. Valgyti vieną ar dėti į salotas vargu ar pats geriausias pasirinkimas. Kur kas geriau jį konservuoti, tada skonio suteiks marinatas ir prieskoniai.

Teisybės dėlei pasikonsultavau su keliomis kitomis pomidorų augintojomis. Jų nuomonė apie Bananines kojas panaši: derlus, bet neypatingo skonio. Taip ir nesupratome, už ką šis pomidoras taip išpopuliarėjo.

Verdiktas

Tai viena iš kelių veislių, kurioms kitą sezoną teks pasakyti griežtą „Ne“. Derlumu ne ką nusileidžia, pavyzdžiui, Creme Sausage veislė, o skonis kur kas geresnis. Taigi, kitąmet tikrai šios veislės pomidorų nesėsiu.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą