Žydų paveldo žemėlapis: Rokiškyje vienintelis objektas, o ir tas aprašytas su klaida (0)

Publikuota: 2020-06-08 Kategorija: Kultūra
Žydų paveldo žemėlapis: Rokiškyje vienintelis objektas, o ir tas aprašytas su klaida
Rokiškio krašto muziejaus nuotr. / Rokiškio miesto plane daug duomenų apie jo gyventojus.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta žinia apie tai, kad sukurtas interaktyvus žydų kultūros paveldo Lietuvoje žemėlapis, jame šiuo metu yra daugiau kaip 200 objektų. Jį sukūrė Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Rokiškėnai muziejininkai, išvydę žemėlapį, griebėsi už galvos: iš viso gausaus Rokiškio žydų kultūrinio ir ekonominio paveldo tesiūloma aplankyti vieną vienintelį namą, tiksliau – pasigrožėti išlikusiu šuliniu. Nors, kaip sako istorikas Giedrius Kujelis, Rokiškio miesto plane (nuotr.) tuomet reikėjo ieškoti ne žydų, o... lietuvių. Tad kalbant apie Rokiškio žydų istoriją, yra galimybių parodyti kur kas daugiau nei vieną šulinį. „Jei tik žemėlapio kūrėjai į mus būtų kreipęsi“, – sakė istorikas.
 
Atvažiuokite iš toliausiai... pabučiuoti šulinio
Kaip teigiama jo aprašyme, žemėlapis skirtas keliautojams Lietuvoje norintiems susipažinti su štetlų ir žydų bendruomenių istorijomis, pamatyti išlikusias mūrines ir medines sinagogas, kitus bendruomeninius pastatus, susipažinti su vietomis, kurios mena įžymius žydų tautybės žmones, kilusius iš Lietuvos. Rokiškį žemėlapyje reprezentuoja vienintelis objektas – namas, kuriame gyveno rabinas ŠMUELIS (o ne Izraelis, kaip parašyta žemėlapyje) Sniegas. Objektyvumo dėlei reikia paminėti, kad žemėlapio rengėjai dar žada jį pildyti.

Istorikai gana griežtai vertina projektus, istorikų žargonu vadinamus „pabučiuok akmenį“, t.y. tokius objektus, kuriuose realiai nėra ką pažiūrėti. Tokių „pabučiuok akmenį (plytą, medį) objektų kiekviename rajone yra dešimtys. Patrauklumo tokie objektai neturi: negi kas specialiai belsis kelias dešimtis ar šimtus kilometrų, kad pastovėtų tuščioje vietoje prie akmens, šiuo atveju, šulinio?
 
Istorikas G. Kujelis paaiškino: nėra tiksliai nustatyta, kad šis namas priklausė rabinui Šmueliui Sniegui. Neatmetama galimybė, kad jis galėjo ten gyventi, tačiau istoriniais šaltiniais tai nepagrįsta.
Juolab, kad kas vasarą Sinagogų gatvėje Rokiškio krašto muziejininkai nuolatos vedžioja iš įvairiausių  pasaulio kraštų: Izraelio, JAV, Pietų Afrikos Respublikos atvykstančius kraštiečių palikuonis, kuriems įdomi jų protėvių istorija. Ir rabino Š. Sniego namas – tikrai ne vienintelis, ir net ne pagrindinis objektas šiuose maršrutuose.

Kaip vieną iš lankytinų objektų šį namą įtraukė ir Rokiškio rajono Vietos veiklos grupė, rengdama turistinį maršrutą „Piligrimų kelias“. Viena šio kelio rengėjų, Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė pasakojo, kad rabinas išgyveno Holokaustą, šios organizacijos tinklalapyje detaliai aprašyta šio iškilaus Rokiškio krašto žmogaus istorija.

Kuo ypatingas rabinas Šmuelis Sniegas? Jis buvo aktyvus Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, tarnavo Lietuvos kariuomenės žydų kapelionu. Įdomu tai, kad kaip nustatė istorikas Giedrius Kujelis, dauguma Rokiškio žydų buvo chasidai, o šis rabinas – ortodoksas. G. Kujelio teigimu, 1921 m. Rokiškio miesto plane minėtasis namas Sinagogų gatvėje priklausė Šmueliui Vengerinui. Plane paminėtas ir Izraelis Sniegas, bet jo namas buvo Pirties gatvėje.
 
Galėjo bent pasiklausti
Pasak G. Kujelio, tarpukario Rokiškyje bei Rokiškio rajone žydų ekonomikos ir kultūros objektų buvo tiek daug, kad mūsų mieste jau reiktų ieškoti ne žydų, o lietuvių paveldo. Todėl keista, kad žemėlapio rengėjai apsiribojo tik vienu objektu. Ir kodėl jie suklydo? Mat jei būtų deramai ieškoję medžiagos apie šį žymų rabiną, jie niekaip nebūtų aplenkę Rokiškio rajono vietos veiklos grupės parengto Piligrimų kelio bei kalendoriaus. Ruošiant ir pristatant Piligrimų kelią dalyvavo ir G. Kujelis, taigi, ten pateikta medžiaga rūpestingai patikrinta. Jei būtų kreiptasi, Rokiškio krašto muziejus mielai būtų padėjęs paregti ir medžiagą apie rabiną Šmuelį Sniegą, ir apie daugelį kitų Rokiškio ir Rokiškio rajono žydų paveldo objektų. „Bent jau nesarmata būtų ir patiems žiūrėti, ir kitiems rodyti“, – sak istorikas. Jis įtaria, kad rengiant rabino Š. Sniego namo aprašą, tiesiog buvo paimta medžiaga iš interneto platybių ir deramai nepatikrinta.
 
Parodyti yra daug ką, tik reikia domėtis
Kaip jau minėta, Rokiškio krašto žydų paveldas yra gausus. Ką būtina pamatyti mūsų rajone? G.Kujelis vienu atsikvėpimu pažėrė bent pustuzinį būtinai reikalingų pamatyti objektų. Vos tik plačiau prasivėrus sienoms, jau į Rokiškį ieškoti savųjų šaknų ir istorijos skuba žydų kilmės kraštiečiai iš tolimiausių pasaulio kampelių.

Dažnas savo paieškų ir pažinties kelią pradeda Rokiškio krašto muziejuje, kuriame sukaupta daug dokumentinės medžiagos apie tarpukario žydų bendruomenę.

Pirmiausias iš lankytinų objektų, tai senosios Rokiškio žydų kapinės. Jose – daugelio iškilių kraštiečių protėviai. Jos puikiai sutvarkytos, aptvertos, nušienauta žolė, prie kapinių pastatytas paminklas, su Rokiškio žydų istorijos pagrindiniais faktais lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis.

Kadangi Rokiškio kraštas užaugino ne vieną žymų litvaką, būtina aplankyti vietas, kuriose formavosi jų pažiūros. Tai, be abejo, Sinagogų gatvė. Joje tarpukariu buvo trys sinagogos. Toje pat gatvėje ir namas, kuriame gyveno rabinas Š. Sniegas. Šioje gatvėje prieš keletą metų buvo atidengta informacinė lenta, pasakojanti apie Rokiškio žydų religinį gyvenimą.

Taip pat vertėtų aplankyti ir Rokiškio žydų ekonominio paveldo objektus. Pavyzdžiui, Melerų šeimos viešbutį „Londonas“. O kur gi dar garsusis „namas su bokšteliais“, kuris buvo brolių pramonininkų Zametų nuosavybė. O ir jų fabriko „Lietmetal“ pastatas yra išlikęs.

Istorija nebūtų pilna ir be skaudžiausių jos puslapių – Holokausto. Jį mena kapavietės visame mūsų rajone. Artimiausia nuo Rokiškio – vos už Bajorų, prie posūkio į Lukštų pusę. Ten sušaudyti Rokiškio žydai. Taip pat nederėtų pamiršti ir Rokiškio krašto muziejaus teritorijos, kurioje neseniai iškilo paminklas, žymintis vietą, kurioje savo mirties laukė miesto žydai vyrai. Antanašėje analogiškame gete buvo laikomos Rokiškio žydės ir vaikai.

Ir Panemunėlio geležinkelio stotyje yra ką pamatyti: ten prieš porą metų atidengtas koplytstulpis vienai perspektyviausių mūsų krašto poečių Matildai Olkinaitei. Čia dar yra menančių ir pačią Olkinų šeimą. Važiuojant senuoju keliu nuo Panemunėlio į Rokiškį, prieš porą metų buvo atrasta šios šeimos ir Jofių šeimos tragiškos žūties vieta. Ji pažymėta paminkliniu akmeniu. Apie Matildos Olkinaitės trumpai švytėjusią ryškią poezijos žvaigždę pasakoja prieš pat karantino pradžią pristatyta knyga „Atrakintas dienoraštis“.
Dalintis naujiena
Rašyti komentarą