Žvilgsnis į ateitį Rokiškio krašto garbės piliečio Angelo Frosio akimis (0)

Po švęsto vandens indų (lakunkėlių) parodos Rokiškis tapo prestižine vieta Europos kultūros scenoje, kuri suteikė galimybę pritraukti lankytojus ir turistus. Profesorius, mecenatas, Rokiško garbės pilietis Angelo Frosio vėl atkreipė visuomenės dėmesį į Rokiškio kraštą. Susidomėjimo sulaukė ir jo žinia pasauliui apie natūralią vakciną, kurią jis pateikė prieš metus: Rokiškyje gaminamas nugriebto pieno sūris, į kurį dedamos specialios pieno ląstelės, galinčios suaktyvinti imuninę sistemą, kad ši būtų atsparesnė prieš kitas infekcines ląstelės (bakterijas, virusus ir kt.). Praėjo lygiai vieneri metai, kai į šio gardaus sūrio gabalėlį ant stalo žiūrima ne tik kaip į skanėstą, bet ir imuninės sistemos stiprintoją. Kartu su A. Frosio verta pamąstyti daugiau apie mūsų krašto planus.

 – Po šios pandeminės situacijos, nualinusios visą pasaulį, ką jūsų manymu, Angelo, vėl galima reklamuoti mūsų teritorijoje?

– Visų pirma, kalbant apie pandemiją vykstančią visame pasaulyje, norėčiau užbaigti mokslinį projektą, susijusį su mūsų sūriuose esančiomis pieno ląstelėmis, ir paskelbti rezultatus kartu su kitais tyrimų centrais, ligoninėmis ir tarptautiniais universitetais. Tai būtų mums visiems, ypač ūkininkams augintojams, būdas suteikti pieno produktams tikrojo žmonijos vaisto vertę. Be to, būčiau laimingas, jei galėčiau tęsti prieš kelerius metus pradėtą tarptautinį eksperimentinį centrą, kuriame viso pasaulio jaunimas galėtų keistis patirtimi su rokiškiečiais.

Bet man yra svarbiausia galimybė panaikinti asbesto plokštes Rokiškio mieste. Kai einu centrine miesto gatve ir stebiu nusidėvėjusius stogus, nuo kurių vėjas neša asbesto gabalus ir tirpdo pragariškas chemines medžiagas ore, aš galvoju apie tuos, kurie mirė nuo pleuros ar pilvaplėvės mezoteliomos. Mūsų tėvai sakydavo, kad norint laimėti mūšius, reikia kovoti.

– Per gerai, kad būtų tiesa?

– Esu svajotojas ir svajonės turi būti paverstos idėjomis, o idėjos - projektais. Šie projektai yra įmanomi, jei to trokšta visi šios srities žaidėjai. Gamta duoda visus reikalingus išteklius, ne tik išgyvenimą, bet ir gerovę žmonijai, tereikia juos įvertinti ir tinkamai pritaikyti pagal griežtą mokslinį ir eksperimentinį metodą.

– Kas laukia ateities kartų?

– Ateinančioms kartoms teks susidurti su precedento neturinčiu iššūkiu: išlaisvinti žmogaus autentiškumą nuo technologijų dominavimo ir iš naujo įvertinti santykį su gamta. Gimiau ir augau kaime, tad tiesiogiai užmezgiau ryšį su tikrove. Vėliau mano techninis mokymas susiliejo su turimomis racionaliomis, mokslinėmis ir naudingomis žiniomis. Tačiau niekada nepainiojau teorinės schemos su tikromis žiniomis, tai gali susilieti tik per tiesioginę patirtį ir to šiandien labai trūksta. Šiuos iššūkius iškėliau kaip pieno produkcijos technikas, kaip biologijos ekspertas ir kaip menininkas, nes esu įsitikinęs, kad grįžimas į gamtą yra tikrasis meno tikslas. Tikslas, skirtas išmintingam žmogui, kuris transformuoja ir keičia pasaulį į gerą ir tęsia pirmykštį kūrybinį darbą lyg didžioji žmonijos tiesa.

 Dėkojame už pokalbį.