Vienintelis toks radinys Lietuvoje – Rokiškio krašto muziejuje (0)

Publikuota: 2021-02-19 Kategorija: Kultūra
Vienintelis toks radinys Lietuvoje – Rokiškio krašto muziejuje
Rokiškio krašto muziejaus nuotr. / Durklas bronzinis (?), rombo formos su plačia įkote (ilgis x plotis x storis – 63 x 22 x 2 mm). Iš abiejų pusių yra suformuoti ašmenys. Durklo ašmenys glotnūs, įkotė grublėta, matomos įtvėrimo žymės. Durklas datuojamas 2000–1700 m. pr. Kr.

Metai Rokiškio krašto muziejui prasidėjo su „trenksmu“. Lietuvos kultūros departamento Panevėžio-Utenos skyriaus atstovai Rokiškio krašto muziejui perdavė radinį – žalvarinį/bronzinį strėlės/ieties antgalį (?), rastą Rokiškio rajone (tiksli vieta žinoma). Radinį rado pil. Orestas Pauliukas ir perdavė jį Kultūros paveldo departamentui.  Už tai esame labai dėkingi gerb. Orestui, kad šis radinys neatsidūrė privačiose kolekcijose.

Pasikonsultavus su kolegomis archeologais nustatyta, kad šis radinys pagal tipologiją priskiriamas ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpio durklams. Tokio tipo durklai priskiriami ankstyvojo bronzos amžiaus Varpinių taurių kultūrai (2800–1800 m. pr. Kr.). Didžiausias šios kultūros paplitimas yra buvęs vakarų ir centrinėje Europoje ir šiuolaikinės Anglijos teritorijoje. Lietuvos atžvilgiu, artimiausias šiai kultūrai priskiriamas analogiškas radinys yra rastas pietryčių Lenkijoje Samoborzec vietovėje. Varpinių taurių kultūros atstovai su to meto Lietuvos teritorijoje gyvenančiomis kultūromis ryšį tikrai turėjo, yra aptikta keletas pavienių radinių, priskiriamų šiai kultūrai, tačiau iki šiol radinių iš bronzos aptikta nebuvo.

Durklas bronzinis (?), rombo formos su plačia įkote (ilgis x plotis x storis – 63 x 22 x 2 mm). Iš abiejų pusių yra suformuoti ašmenys. Durklo ašmenys glotnūs, įkotė grublėta, matomos įtvėrimo žymės. Durklas datuojamas 2000–1700 m. pr. Kr.

Tai yra kol kas vienintelis tokio tipo radinys dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Už konsultacijas dėkojame archeologui dr. Gvidui Slah.

Šis radinys – puiki įžanga į 2021-uosius – Seimo nutarimu paskelbtus Marijos Gimbutienės metus. Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (1921–1994) archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras.

Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o profesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video