Rokiškio krašto muziejaus projektai – nuo riterių turnyrų iki knygų I (0)

Publikuota: 2021-01-21 Kategorija: Kultūra
Rokiškio krašto muziejaus projektai – nuo riterių turnyrų iki knygų I
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis pranešė ir nelinksmų žinių: praėjusios miesto šventės ryškiausios puošmenos – riterių turnyro šiemet greičiausiai nebus.

Žodis „projektas“ kultūros ir istorijos specialistams neretai tampa keiksmažodžiu. Tačiau Rokiškio krašto muziejaus pavyzdys rodo, kad išmaniose rankose tai puiki galimybė atskleisti miesto ir rajono istorijos klodus. Ir ne šiaip atskleisti, o pateikti moderniai ir aktualiai. Apie tai, kokius ambicingus ir nestandartinius projektus įgyvendinti Rokiškio krašto muziejuje, pasakojo jo Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis.

Duoklė valstybės kūrėjams
Rokiškio kraštas ganėtinai dosnus tarpukario istorijos žymių asmenybių. Tačiau su jų įamžinimu visoje šalyje yra nemažai problemų. Jų kodinis pavadinimas – „pabučiuok akmenį“. Kitaip sakant, nuvykus į tokio asmens gimtinę, randamas paminklinis akmuo ar lenta su užrašu: „čia tada ir tada gyveno toks ir toks“. Lyg ir darbas padarytas, ženklas yra, bet ar tokia vieta įdomi, patraukli, ar verta dėl jos trenktis kelias dešimtis kilometrų vien tam, kad lankytojas paskaitytų užrašą? „Nusibodo akmenis bučiuot“, – taip apie projektą „Lietuvos valstybingumo kūrėjų įamžinimas Rokiškio krašte“ kalbėjo istorikas Giedrius Kujelis. Projekto idėja – prakalbinti nebylius paminklus, kad jie lankytojams papasakotų savo istoriją... pirmuoju asmeniu. Apie save pasakoja: 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras, Pirmosios Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Vladas Mironas (1880–1953), politikos ir visuomenės veikėjas Antanas Tumėnas (1880–1946), ilgiausiai tarpukario Vyriausybėje ministro pirmininko pareigas ėjęs Juozas Tūbelis (1882–1939). Kaip prakalbinti paminklus? Tereikia pasinaudoti specialia programėle. Jos ženklai: ant specialių stendų žymių žmonių gimtinėse. G. Kujelis neslepia pasididžiavimo kolegės Ievos Marijos Černiauskaitės bei savo atliktu darbu: tai vienas geriausiai Lietuvos kultūros tarybos įvertintų projektų.

Miesto šventės puošmena
Daug miesto šventės renginių rokiškėnai prisimena negailėdami keiksmažodžių. Tačiau tik ne tradicinį turnyrą „Roko kalavijas“. Tai ne tik formali duoklė seniausiajai, vėlyvuosius viduramžius menančiai Rokiškio istorijai. Tai pažintis su riteryste, gimstančia dvaro ir miesto kultūra. Tai ir gyvosios istorijos pamokos apie viduramžių ginklus, karybos metodus, riterių turnyrų ir mugių prie jų (kurie viduramžiais buvo miesto metų įvykiais) raidą. O kur dar aršios kovos dėl Roko kalavijo. O pernai – ir dėl Lietuvos kariuomenės prizų.
Kartu tai proga susipažinti ir su šiandienos kariais.
„Roko kalavijas“ pernai buvo įspūdingiausias šventės renginys, nors kažkodėl ir nubruktas į penktadienio vakarą, kai visa šeštadienio diena iki pat vakaro faktiškai buvo tuščia. Deja, šiemet turnyro nebus: rajono kultūros žinovų jis nepriskirtas prie svarbesnių renginių.

Pažintis su prarastąja kultūra
Rokiškio krašto muziejus jautriai puoselėja ir prarastosios: Rokiškio žydų kultūros ir paveldo saugojimo tradicijas. Jos ryškiausias pikas – projektas „Mes esame čia“.
Projekto renginių ryškiausias akcentas – kario savanorio, žuvusio Giedraičių mūšyje, Ruvino Būno premijos teikimas. Jossteigėjai Rokiškio krašto muziejus ir visuomeninė organizacija iš JAV „Remembering litwaks inc.“ 2020 m. R. Būno premijai buvo nominuotas Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius už prasmingą veiklą ir rūpestį puoselėjant žydų kultūros paveldą bei Jurbarko žydų bendruomenės atminimo įprasminimą Sinagogų aikštės memoriale.
Tačiau ne tik premija svarbus šis renginys. Ne mažiau įdomi ir vertinga buvo konferencija, skirta Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvos regiono žydų bendruomenių raidai tarpukariu, jų indėliui į krašto kultūrinį, ekonominį, politinį gyvenimą.
Galima pasidžiaugti ir tuo, kad tiek premijos teikimo ceremonija, tiek konferencijos pranešimai yra „Rokiškio Sirenos“ vaizdo archyve, ir laisvai prieinami plačiajai visuomenei. Be to, Rokiškio krašto muziejus dar išleido ir konferencijos pranešimus atskiru leidiniu, kuris, be abejo, yra labai įdomus ir vertingas besidomintiems tiek žydų bendruomenių, tiek Lietuvos miestų raida.
Nemažai dėmesio buvo skirta ir gyvajai istorijai: Vilniaus Gaono muziejaus edukaciniai užsiėmimai, akiratį praplėtė įdomus „Rakija Klezmer orkestar“ pasirodymas.

Tęsinys – kitame „Rokiškio Sirenos“ numeryje.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video