Marcelės Kubiliūtės legenda –spektaklis, keičiantis serialo suformuotus stereotipus (1)

Publikuota: 2019-10-11 Kategorija: Kultūra
Marcelės Kubiliūtės legenda –spektaklis, keičiantis serialo suformuotus stereotipus

Spalio 11 d. 18 val. žiūrovus VšĮ „Kultūros inovacijos“  teatras rokiškėnus pakvies į unikalią premjerą „Marcelės legenda“, skirtą ypatingai moteriai – Marcelei Kubiliūtei. Lietuvos žvalgybos legendai, lietuviškajai Orleano mergelei, panelei su lape. Spektaklio, paremto pačios M. Kubiliūtės dienoraščiais bei jos biografija, kūrėjams buvo nelengvas iššūkis susidoroti su serialo „Laisvės kaina“ suformuotu fatališkos moters stereotipu, kuris, pasak spektaklio režisierės Neringos Danienės, mažai ką turi bendro su tikruoju autorės charakteriu ir likimu. „Jai pavyko nuveikti tiek daug, nes ji buvo tarsi nepastebima, pilka pelytė“, – sakė režisierė. Ir šio spektaklio kodas yra pilka.

Ne Mata Hari

Kodėl režisierė N. Danienė ėmėsi šios temos? Atrodytų, M. Kubiliūtė nėra tokia jau nepažinta Lietuvos istorijai. Ypač ją išgarsino serialas „Laisvės kaina“. Kuris, kaip sako režisierė, padarė meškos paslaugą: M. Kubiliūtė ir serialo personažas, sukurtas aktorės Tomos Vaškevičiūtės, turi mažai ką bendro. Ir, nors spektalio kūrėjai sau ir nekelia tokio tikslo: paneigti serialo suformuotus stereotipus, vis tiek nemažai žiūrovų, eidami į spektaklį, jį lygins. Nors tai, ką matėme televizijoje, visai ne M. Kubiliūtės paveikslas. „Televizija visgi yra didelė jėga. Ir reikia suprasti, kad kai serialo personažas kuriamas remiantis tikro asmens vardu, reikia į tai žiūrėti labai atsargiai ir pagarbiai“, – sakė N. Danienė. Ji neslepia – tai įpareigoja. „Kai imi žmogaus biografiją, negali nuplaukti paviršiumi. Kai pats nuoširdžiai tiki, tada ateina ir žiūrovai“, – spektaklio sėkme tiki N. Danienė.

Nepaisant to, kad tikroji M. Kubiliūtė yra visai „nespektakliška“, visiška T. Vaškevičiūtės sukurto personažo priešingybė. „Ji – pilka, nematoma pelytė. Ji savo tikslų siekė ne koketavimu, ne moterišku žavesiu. O visiškai kitomis priemonėmis. M. Kubiliūtė –  tikrai ne Mata Hari“, – pabrėžė N. Danienė.

M. Kubiliūtės paveikslas spektaklyje kuriamas remiantis jos dienoraščiais, amžininkų prisiminimais, literatūra, dokumentiniais filmais. Spektaklis remiasi gausia faktografine baze. Už surinktą medžiagą, atsiminimus spektaklio kūrėjai dėkingi Violetai Aleknienei. Būtent jų dėka išryškėja terpė, tas unikalusis Panemunėlio kraštas, kuriame formavosi M. Kubiliūtės asmenybė. Būtent pažinus tuos didžius žmones, kaip kunigas švietėjas Jonas Katelė, kurie formavo šį kraštą, nebestebina ir M. Kubiliūtės pasirinkimai, jos tvirtybė...

Apie tai, ko mes jau nebeturime...

Spektaklio spalvinis kodas – pilka. Pilka pelytė pilkuose istorijos šešėliuose. „Bet jos gyvenimas nebuvo pilkas. Jame ir dieviškas grožis, ir iki širdies gelmių persmelkiantis siaubas. Ir tyli užmarštis, kai pažįstami nusisukdavo gatvėje nepasisveikinę. Ir laidotuvės, į kurias sovietmečiu suplūdo minios žmonių“, – pasakojo N. Danienė.

Apie M. Kubiliūtės unikalumą byloja ir tai, kad į žvalgybinę veiklą įsitraukė vos dvidešimties. Šiandieninio pasaulio akimis – beveik vaikas. „Kiek mes blaškomės priimdami sprendimus. O ji nesiblaškė. Kurdami spektaklį, ne kartą susimąstėme, kad žvelgdami į šiandieną negalvojame, kaip ramiai gyvename. O jai teko ištisas karas. Skaitydamas jos biografiją, kas kelios dienos besikeičiančius įvykius, net žiūrėdamas iš šalies, iš istorinės perspektyvos, pasiklysti.  O ji nepasiklydo, nesiblaškė. Dvidešimtmetė mergina“, – akcentavo N. Danienė.

Ir pasak pašnekovės, stebina blaivus M. Kubiliūtės požiūris. Be baimės. Be patoso. Kur raktinis žodis yra „Reikia“.

Į gylį

Spektaklis unikalus tuo, kad jis yra labai daug apimantis. Per kiek daugiau nei valandą, galima sakyti, kelis skirtingus istorinius laikmečius ir kontekstus. Nepriklausomybės kovas, jaunos valstybės kūrimą ir įtvirtinimą, valstybingumo praradimą, nacių ir sovietų okupacijas.

Norint suvokti, ką reiškia bene didžiausias ir garsiausias iš gausių jos žygdarbių – POV sąmokslo demaskavimas – reikia ne tik bėgti istorinių faktų grandine, bet ir suvokti, ką ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai reiškė M. Kubiliūtės numylėtasis Vilnius...

Todėl scenarijus, režisierės teigimu, ne kartą buvo peržiūrimas, trumpinamas... Susitaikant su neišvengiamybe: tai ne istorijos pamoka, o spektaklis, skirtas sužadinti įspūdį ir smalsumą, paskatinti patiems žiūrovams prisiliesti prie Nepriklausomybės istorijos...

Simboliška, kad spektaklis augo ten, kur dabar yra M. Kubiliūtės idėjų ir darbų įpėdiniai – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-ojoje pėstininkų kuopoje. Jos mokymų salė visą vasarą tapo spektaklio repeticijų namais. Kariai tęsi pažadą, kad naujoji kuopavietė įvairiomis prasmingomis iniciatyvomis tarnaus visuomenei. N. Danienė pabrėžė, kad bendradarbiavimas su kariais yra ilgalaikis: jie talkino tiriant ir toli už Lietuvos ribų išgarsėjusios Matlės Olkinaitės istoriją, virtusią nuostabiu sukrečiančiu spektakliu „Nutildytos mūzos“.

Kaip ir „Nutildytos mūzos“ , taip ir M. Kubiliūtės istorija nebus vien tik gražus teatro pasakojimas. Matlės Olkinaitės ir jos šeimos istorija seniai išaugo už rajono ir Lietuvos ribų, jau kalbama ir apie jos ekranizaciją. Taip pat ir M. Kubiliūtės istorija turės tęsinį. Jau už maždaug mėnesio Rokiškio krašto muziejuje bus pradėtos rengti edukacinės pamokos. Žadama ir mokslinė konferencija su vienu autoritetingiausių šio laikotarpio žinovų – istoriku A. Anušausku.

Sugrįžimai

Šis spektalis unikalus ir tuo, kad jis – didžiulis iššūkis aktoriams. Kaip jau minėta, spektalis imlus istorinio laikmečio prasme. Tad aktoriams teko įkūnyti ne po vieną, o po 4-5 personažus. Vien tik M. Kubiliūtę skirtingais jos amžiaus tarpsniais vaidina trys aktorės. Kaip pasakojo N. Danienė, aktoriai ne tik aukojo savo vasaros laiką įtemptam darbui, bet ir iš senelių palėpių rinko to laikmečio dvasią atspindinčius rekvizitus. Pašnekovė džiaugėsi, kad šis spektaklis – puiki terpė atsiskleisti mūsų krašto žmonių talentams, pasidžiaugti teatro žmonių sugrįžimais.

Tiems, kurie nespės į spektaklio premjerą, nes jos bilietų likę jau labai nedaug, progą išvysti „Marcelės legendą“ suteiks festivalis „Interrampa“, taip pat spalį šis spektaklis bus vaidinamas festivalyje Kupiškyje. O po to jis tęs kelionę po rajono ugdymo įstaigas, kitus festivalius.

Šį spektaklį remia Lietuvos kultūros taryba, rajono savivaldybė, Krašto muziejus, Turizmo ir tradicinių amatų informacijos centras, UAB „Leokordis“, UAB „Aila“, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą