Kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė: svarbu išnaudoti kiekvieno žmogaus kūrybinį potencialą (3)

Publikuota: 2019-06-20 Kategorija: Kultūra
Kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė: svarbu išnaudoti kiekvieno žmogaus kūrybinį potencialą
Rokiškio KC / Direktorės Vaivos Kirstukienės (trečioji iš dešinės) šimtą darbo dienų Kultūros centro kolektyvas paminėjo pikniku.

Praėjusią savaitę darbo Rokiškio kultūros centro direktore šimtadienį šventė Vaiva Kirstukienė. Tai puiki proga apžvelgti ir centro esamą situaciją, ir ateities planus. Kaip pavyko įsilieti į „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ renginių maratoną, kas laukia Rokiškio gimtadienio šventėje, kaip bus išnaudojama esama Kultūros centro materialinė bazė ir ji tobulinama.

Apie paveldėtą situaciją...

Menka paslaptis, kad Kultūros centro kolektyvas naująją vadovę sutiko šiek tiek atsargiai. Juk pastaruosius metus centro vadovo kėdė buvo tarsi užkeikta: ankstesni vadovai ilgiau nei po pusantrų metų joje neužsisėdėdavo. Tad nenuostabu, kad laikinumo ženklas centrą paveikė. „Atėjau į centrą ir mačiau žmonių akis, kupinas baimės, įtampos. Nebuvo jiems lengvi tie išbandymų metai“, – sakė centro direktorė V. Kirstukienė.

Galbūt čia ir slypi priežastis to, kad konkurse ji buvo vienintelė pretendentė? „Daug kas mano, kad laimėti konkursą buvo lengva. Jei manote, kad kandidatų nebuvimas tai palengvina, klystate. Ilgai ruošiausi šiam konkursui, studijavau teisės aktus, centro kelerių metų veiklos ataskaitasׅ“, – sakė pašnekovė. Ar tai, kad daugiau norinčiųjų užimti šias pareigas neatsirado, nebuvo „pavojaus skambutis“ ir pašnekovei? „Buvo keista. Maniau, turėsiu ne mažiau kaip tris konkurentus“, – prisipažino V. Kirstukienė.  Ji neslepia, kad kandidatuoti taip pat nusprendė ne iš karto. „Nebuvo lengva apsispręsti. Blaškiausi. Tačiau apsisprendimą palengvino šeimos palaikymas, bei vieno iš bendraminčių žodžiai, kad ne man reikia Kultūros centro, o Kultūros centrui – manęs. Didžiausias palaikymas man buvo mano teigiama, teisinga aplinka“, – atvirai kalbėjo direktorė.

Be to, ir Kultūros centrui atiduota daug: V. Kirstukienė jam skyrė 19-ka darbo metų. Čia viskas sava, pažįstama. Tad, kaip sako, palaikymą ji perskaitė savo centro žmonių akyse.

Ji neslepia, kad Kultūros centro veiklos organizavimas nebus paprastas: dar likę skaudulių, nesusikalbėjimo, tad vadovui reiks visa tai įveikti. Tačiau ir gerų pokyčių ženklų yra: vienas svarbiausių dalykų, kurie nutiko pastarosiomis dienomis, tai jos darbo direktore šimtadienio minėjimas. Visiems kartu, iškyloje Liongino Šepkos parke.

Ir pirmtakų darbus...

Visgi savo pirmtakų palikimo V. Kirstukienė nenori ir negali menkinti. „Irena Matelienė nuveikė daug svarbių dalykų ir labai reikšmingų sklandžiai tolimesnei kultūros centro veiklai. Jos dėka buvo atkurta Mažoji salė. Parengti projektai Kultūros centro garso ir apšvietimo aparatūrai įsigyti. Įgyvendiname šį 150 tūkst. Eur vertės projektą. Buvo sugalvota daug gerų ir prasmingų iniciatyvų pasiruošiant 2019 metų maratonui“, – sakė V. Kirstukienė.  Sėkmingai įsibėgėjo ir „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė 2019“ renginiai. Ji stengiasi vadovautis įgyta išmintimi ir sako, kad negalima ir nereikia pamiršti gerosios patirties.

Komandinis darbas – siekiamybė

Pokalbyje direktorė nuolatos pabrėžė komandinio darbo svarbą. Ji neslepia: tai yra siekiamybė. Kiekvienas vadovas ateina su savaisiais tikslais, savo matymu, savo būdais tuos tikslus pasiekti. Kultūros centro erdvės pertvarkomos: naikinamos sienos ir barjerai tarp žmonių, atskirų kolektyvų. Keičiamos darbinės erdvės: administracinis – organizatorių – meno kolektyvų. „Naikiname vidinius barjerus“, – sakė pašnekovė.

Ji teigia, kad ankstesnė eklektika erzino. V. Kirstukienės įsitikinimu, darbo aplinka turi būti jauki, patogi, skatinanti kūrybiškumą. Joje neturi būti trikdžių, įtampos. „Manau, kad kiekvienas iš 32-iejų mūsų kolektyvo žmonių darbe turi degti idėjomis. Jei kolektyvo galva užduoda gerą toną, visiems lengviau ir smagiau dirbti. Mokau darbe atsipalaiduoti, šypsotis. Svarbu dirbti taip, kad namo išeitumėte laimingi“, – sakė pašnekovė. Ji teigia: nesvarbu parodomasis įvaizdis, svarbiau žmonių kūryba, jų pastangos, jų išnaudotas potencialas, galimybės, jų motyvacija. Nebijojimas priimti sprendimų: kai klaida taisoma, o ne už ją baudžiama. „Ne visos idėjos pasiteisina. Tačiau tai nereiškia, kad mums nereikia bandyti, stengtis, kurti. Nepasiteisino, nieko tokio – galvokime, ką padaryti kitaip, geriau“, – mano vadovė. Ji ragina nebijoti iššūkių, diskusijų, nebijoti keistis. Svarbu, kad žmonėms degtų akys, jie tobulėtų. „Nėra absoliučios tiesos. Kiekvienas žiūrime iš savo piramidės. Todėl ir reikia ieškoti kompromisų, tartis. Ne žeminti, kritikuoti vieniems kitus, o kalbėti“, – sako pašnekovė. Rokiškėnai pastebėjo: renginiai keičiasi, darosi aktualesni jaunimui, įdomesni. V. Kirstukienė neslepia: džiaugiasi savo pavaduotoja Aušra Gudgaliene ir visais iniciatyviais, veikliais komandos nariais.

Po Kultūros centro sparnu?

Bekalbėdami apie darbo atmosferą, nejučia pereiname prie kitos aktualios temos: kaimo kultūros namų darbuotojų pavaldumo. Ar nebūtų geriau, jei jie taptų Rokiškio kultūros centro dalimi. V. Kirstukienė neslėpė: jos to klausė ir dabartiniai rajono savivaldybės vadovai. „Nemanau, kad tai būtų geriausias sprendimas. Tiesiog aprėpti visą rajoną su dabartinėmis galimybėmis, talkinti visiems kultūros namams negalėtume. Tam neturime pajėgumų, išteklių. Pavyzdžiui, mes turime tik po vieną garso ir apšvietimo specialistą, taigi, renginiams jų pagalbos negalėtume skirti“, – sakė ji.

Be to, kai kurios savivaldybės įdiegę šį modelį žino, kad jis nepasiteisino.

Plės materialinę bazę

Kultūros centro direktorė neslepia: atnaujinti materialinę bazę reikia. Todėl jau pernai buvo parengtas projektas, kuris dabar įgyvendinamas. Jo dėka Kultūros centras įsigys modernios garso ir apšvietimo technikos. Akivaizdu, kad reikės papildyti ir jį aptarnaujančio personalo gretas. Nemažai smagių iniciatyvų centras vykdo ir savo lėšomis: tai ir poilsio kampelis, ir kiti, rodos, didelių investicijų nereikalaujančios, bet centro darbuotojų ir miestelėnų motyvaciją keliančios naujovės.

Rokiškėnai domisi, kaip išnaudojama kino aparatūra? Pašnekovė neslepia: centre rodomi lietuviški filmai sulaukia nemenko dėmesio. Ar išvysime užsienietiškųjų? Kol kas su jų platintojais nėra sudarytos sutartys, ir įterpti daugiau filmų į gausų centro renginių planą, vargu ar yra galimybių šiais metais. O šiuo metu jau planuojamos kitų metų veiklos, taigi, apie naujoves sužinosime rudenį.

Ar patenkinti kultūros sostine?

Vienas iš didžiausių rajono kultūrinės visuomenės diskusijų objektų – Kultūros sostinės renginiai. Kaip juos vertina pašnekovė? Ji neslepia: kad keletą mėnesių stengėsi įsigilint į projektą, analizavo jau buvusius ir planuojamus renginius. „Minčių perplanuoti jau suplanuotus ir įgyvendinamus projektus net neturėjau. Manau, kad negrabus įsikišimas gali padaryti didelės žalos, tad stengiuosi įvykdyti viską , kas yra suplanuota“, – sako ji. Nepaisant bambėjimo dėl renginių stokos, nueiti yra kur. „Rokiškėnams patarčiau pasinaudoti renginių gausa. Tokios kaip šiemet, manau, kad kitąmet nebus. Bet ir nesakau, kad kitąmet renginių trūks. Kultūros sostinės tradicijas tęsime, juos organizuosime, bet tikrai ne taip gausiai. Be to, šiemet siūlomi išskirtiniai renginiai. Apie juos galima sakyti taip: nenueisite – gailėsitės“, – ragino V. Kirstukienė.

Miesto šventei – išskirtinis renginys ir pokyčiai

Pokyčių sulauks ir rokiškėnų laukiamas miesto gimtadienis. Menka paslaptis, kad jo tradicijos ir šiemet kis. „Pirmiausia, turime suprasti, kad Rokiškis mažėja. Mažėja žmonių, todėl renginiams įvairiose miesto erdvėse žiūrovų tiesiog nebepakanka. Be to, ir koordinuoti juos taip, kad žiūrovui būtų patogu dalyvauti, yra sudėtinga. Todėl koncentruosimės kompaktiškesnėse erdvėse, visas veiksmas vyks gražiausiose miesto erdvėse prie Rokiškio krašto muziejaus. Šeštadienio renginiai bus skirti teatralizuotiems menams, o sekmadienio – šeimai ir pop asorti“, – anonsavo V. Kirstukienė. Ir, žinoma, žiūrovų laukia išskirtinis projektas  -  šįkart tai bus miuziklas „Eglė žalčių karalienė“. KOMPOZITORIUS – Rokas Radzevičius;  LIBRETO AUTORĖ - Aistė Smilgevičiūtė.  Scenoje pasirodys komanda, talentingai pasakojanti vieną nuostabiausių lietuvių liaudies pasakų.  Režisierė Vesta Grabštaitė drauge su choreografais Gyčiu Ivanausku ir Sakurako į didžiąją sceną perkelia legendą, kuri įgavo nepamirštamą scenos pavidalą. Rokiškio krašto muziejaus aikštėje norisi didelio vyksmo. Miuzikle pasirodys ir geriausi Rokiškio šokėjai. Taip pat vyks didelis masinis veiksmas iki miuziklo, kuris sutelks viso rajono kultūrininkus.  Gimtadienio šventės dalyviai bus įtraukti į laikmetį ir istoriją.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą