Šiuolaikinio meno festivalyje „Startas“ – unikalaus kūrėjo performansas (0)

Publikuota: 2020-08-06 Kategorija: Kultūra
Šiuolaikinio meno festivalyje „Startas“ – unikalaus kūrėjo performansas
D. Rimeikos nuotr. / Simono Nekrošiaus pasirodymo akimirka, užfiksuota fotografo Domo Rimeikos.

Paskutiniąją rugpjūčio savaitę rokiškėnus ir miesto svečius kvies unikalus renginys: šiuolaikinio meno festivalis „Startas“. Paskaitos, diskusijos, filmų peržiūros, įdomios patirtys ir šiuolaikinio meno edukacijos. Rokiškėnai turės progos susipažinti su įvairiausiomis šiuolaikinio meno kryptimis, tapti performansų, improvizacijų kūrybos liudininkais, ir, galbūt, dalyviais. Juk šiuolaikinis menas yra tai, kas trina ribas tarp scenos ir žiūrovų. Festivalyje bus nemažai žvaigždžių. Ir „Rokiškio Sirena“ kviečia susipažinti su vienu ryškiausių šiandienos talentų – garso performeriu Simonu Nekrošiumi. Šis menininkas pats kuria instrumentus, kuriais kuria performansus, nors pats mieliau juos vadina garso skulptūromis ar objektais. Tokiais objektais gali tapti butelių konstrukcija ar propeleris. Menininkas žiniasklaidai teigia, kad niekados savo pasirodymų nerepetuoja. Todėl rokiškėnų lauks, be abejo, smagus ir įsimintinas nuotykis.

– Rokiškėnai nekantriai lauks Jūsų pasirodymo festivalyje „Startas“. Ar sunku buvo organizatoriams pasikviesti Jus į šį festivalį?
– Manau, organizatoriai tiksliau galėtų atsakyti į šį klausimą. Man, kiek pamenu, tai nebuvo sunku sutikti, dalyvauti festivalyje „Startas“.
– Jūs pats kuriate instrumentus. Kaip kilo pirmojo instrumento idėja? Kaip pavyko ją įgyvendinti?
– Man artimesnė sąvoka „instrumentus“ vadinti garso objektais, garso skulptūromis ar kt. kažkaip labiau susijusio su garsu ne su muzika.

Objektai, garsas, performatyvumas ir improvizacija, pagrindinės mano kūrybos gairės. ... Įdėja kilo prieš dešimtmetį, nes sunku pasakyt kad ji kilo, nes viskas buvo ir vis dar yra labai procesualu, idėjos gimdo naujas idėjas. Tad tiesiog atejo vidinis poreikis eksperimentuoti ir ieškoti savitų raiškos formų muzikoje. Pradėjau nuo pieštukų kaišiojimo tarp gitaros stygų, ir per keletų metų ši gitara išaugo iki garso objektų kompozicijos pavadinimu „Stalas“. Nors tuo metu net nenutuokiau, kad egzistuoja tokia kūrybos kryptis, kaip garso menas ar eksperimentinė muzika. Tik po kiek laiko pats supratau kuria linkme einu ir kaip galėčiau save pristatyti.
– Kokios temos įkvepia Jus kurti instrumentus?
– Procesas, kaip jau minėjau idėjos gimdo idėjas, tad dažniausia realizuojant vieną idėja kyla minčių sekančioms.
– Esate improvizacijų meistras. Kaip gimsta idėja, kokia kryptimi vystyti improvizaciją? Aplinka, žiūrovų reakcija?
– Na labai jau skambiai išsireikšta – meistru savęs tikrai nelaikau. Mano pagrindinė pasirodymo misija šiuo metu yra kuo labiau atsiriboti nuo racionalaus prado ir leisti vykti dalykams „čia ir dabar“ .Kadangi, niekad nekuriu pasirodymo siužeto iš anksto, tad didelį poveikį turi aplinka, nusiteikimas, žiūrovų nuotaika ir reakcijos, paties nusiteikimas ir garso objektų pasirinkimas.
– Kas Jums yra performansas?
– Gyvas santykis su aplinka, tam tikrų idėjų, savęs paties ir aplinkos refleksija.
– Improvizacija – menas, atskleidžiantis akimirkos žavesį, emocijas, pojūčius. Įrašytas vaizdo ar garso įrašu, toks menas netenka didžiosios dalies grožio ir paveikumo. Kita vertus, esame išmokyti, kad menas yra amžinas, jį reikia kaupti, kolekcionuoti, rinkti (nuo paveikslų iki plokštelių kolekcijų). Ar nesunku susitaikyti su mintimi, kad meną kuriate tik tai akimirkai? Ar pats žiūrite savo pasirodymų įrašus?
– Nepasakyčiau, kad kuriu tik tai akimirkai, nes kūryba yra praktika, kuri lydi per gyvenimą. O pasirodymų atžvilgiu: jeigu po pasirodymo kam nors kyla kokių klausimų, nesusipratimų ar tiesiog nuojautų, tad visa tai gyvena toliau savo gyvenimą. Aišku, priklausomai nuo pačio patyrėjo, kiek jis yra atviras ir suinteresuotas. Menas man – kai kūrinys palieką galimybę reflektuoti, nebūtinai racionaliai suvokiamus dalykus, bet ir intuityviai patiriamus.
Stengiuosi uždokumentuoti kiekvieną savo pasirodymą ir jį peržiūrėti, nes tai vienintelė galimybė pažvelgti į pasirodymą žiūrovo akimis. Kadangi niekad nežinau kaip viskas prasidės, kaip kaip pasibaigs, tad įdomu padaryti sau tam tikras išvadas, kad toliau galėčiau judėti (pirmyn?) (atgal?).
– Dėkoju už pokalbį.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą