Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ atidarymas suskambo kraštiečio arija (foto) (7)

Publikuota: 2020-02-22 Kategorija: Kultūra
Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ atidarymas suskambo kraštiečio arija (foto)
L. Dūdaitės-Kralikienės nuotr. / Spektaklio „Miego brolis“ akimirka.

Festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ atidarymas nustebino. Tiek gerąja, tiek ir blogąja prasme. Skambantis festivalis iš tiesų suskambo: įspūdinga Misterio X arija iš Imrės Kalmano operetės „Cirko princesė“, galingai atlikta kraštiečio Andriaus Apšegos. Skambėjo ir spektaklis „Miego brolis“: metronomo dūžiais ir galingais vargonų akordais, nepriekaištingu įgarsinimu. Tai buvo festivalio pradžios gerieji atradimai. O tai, kad atidarymas vyko apytuštėje salėje, žiūrovus vertė spėlioti: ar rokiškėnai išties taip persisotino renginių?

Vaizdas lauke ir drabužinėje nustebino

Kaip sakoma, teatras prasideda nuo rūbinės. Likus pusvalandžiui iki „Vaidiname žemdirbiams“ atidarymo, žiūrovai galėjo stebėti neįprastą vaizdą: Kultūros centro prieigose mažai kas priminė, kad šiandien prasidėjo vienas didžiausių rajono kultūrinio gyvenimo įvykių. Stovėjimo aikštelės aplink centrą buvo apytuštės, o link pačių rūmų skubėjo pavienės žiūrovų grupelės. Nebuvo minios šurmulio prie centro laukujų durų, o drabužinės paltų kabyklos buvo apytuštės. Kas atsitiko? Ar ir festivalis pajuto, kad rajono gyventojų mažėja? Nuolatiniai festivalio lankytojai dalinosi savo prielaidomis: galbūt žmonės tiesiog persisotino renginių ir reginių? O gal tiesiog taupo ir renkasi mažiau spektaklių? Arba nenorėjo rinktis konkrečiai šio spektaklio? O galbūt po darbo dienos tiesiog norėjo praleisti atidarymo ceremoniją ir ateiti tiesiai žiūrėti spektaklio? Pastaroji prielaida nepasitvirtino: ir po trumpos atidarymo ceremonijos žiūrovų jei ir padaugėjo, tai labai nežymiai.

Ar neužpildyta salė – tik šio spektaklio ženklas, bus matyti festivaliui įsibėgėjus.

Galinga kraštiečio arija

Pirmasis galinga Misterio X arija festivalio dalyvius ir žiūrovus pasveikino kraštietis Andrius Apšega. Po jo į sceną žengė vedėjai – Kultūros centro direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė ir aktorius, režisierius Rytis Saladžius. Jie trumpai pristatė Rokiškio – žemės, kurioje gimė lietuviškasis teatras – kultūrines tradicijas, festivalio prizus bei rėmėjus, autoritetingą žiuri komisiją, kuriai šiemet vadovaus verslininkas Leonardas Šablinskas. O festivalio pradžią paskelbė rajono meras Ramūnas Godeliauskas, prieš tai įteikęs mero padėką už nuopelnus garsinant Rokiškį kraštiečiui baritonui, dėstytojui A. Apšegai.

Atidarymo ceremonijos sėkmė ˜– jos lakoniškumas, puikiai atspindintis pastarųjų metų Kultūros centro renginių ženklą: apsieiti be gausybės sveikinimų ir sveikintojų bei kalbėtojų, visą dėmesį sutelkiant į festivalį, jo spektaklius.

„Miego brolis“ – ne penktadieniui

Kuris teatras pirmasis žengs į festivalio sceną, žinoma jau prieš metus. Mat susiklostė tradicija, kad naują festivalį pradeda teatras, laimėjęs ankstesnio festivalio pagrindinį prizą. Šiemet festivalis startavo Valstybinio jaunimo teatro spektakliu „Miego brolis“. Jį režisavusį Adomą Jušką teatro direktorius  Audronis Liuga pristatė kaip vieną perspektyviausių ir įdomiausių velionio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokinių bei sekėjų. Beje, patį A. Liugą su Rokiškiu sieja ne tik pernai jo vadovaujamo teatro laimėtas pagrindinis prizas. A. Liugą galima pelnytai vadinti kraštiečiu – jo šeima kilusi nuo Juodupės krašto, ir jis čia praleido ne vieną vasarą.

Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Miego brolis“ žiūrovams pasakojo muziko Johano Elijaso Adlerio istoriją. Pasakojo metronomo tiksėjimu, basų kojų žingsniais, vargonų muzika, kaštonų byrėjimu ir akmenukų caksėjimu į scenos grindis. Šiame spektaklyje buvo daug... Gero ir stipraus garso, uždavusio toną Skambančiam festivaliui. Metaforų. Saikingos ir lakoniškos, daugiafunkcės scenografijos, kur kiekvienas daiktas yra simbolis ir metafora. Kur akmuo gali būti ir širdimi, ir Komunijos duona, ir žmogaus kūnu, baltu rankšluosčiu leidžiamu į kapo duobę.

Spektaklis – akivaizdžiai ne penktadieninis. Jis primena tą daugiafunkcį akmenį: sunkus žiūrėti, sunkus mąstyti. Įsimenantis. Tik štai žiūrovų nuomonės apie jį įvairios. Vieni žavėjosi režisūriniais sprendimais, įtaigia, daugiaplane aktorių vaidyba. Kiti, keliaudami link rūbinės, atvirai prisipažino: „Aš jau per senas tokiam teatrui“... Kurių įvertinimų „Miego brolis“ surinks daugiau, parodys žiūrovų balsavimas...

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą