Archeologiniai kasinėjimai Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje: gausėja žinių apie miesto seniausią istoriją (foto + video) (5)

Publikuota: 2020-07-29 Kategorija: Kultūra
Archeologiniai kasinėjimai Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje: gausėja žinių apie miesto seniausią istoriją (foto + video)
Linos Dūdaitės-Kralikienės nuotr. / Dr. Raimonda Nabažaitė teigė, kad patys įdomiausi – šie, manoma, vienuolių pranciškonų kapai.

Kokias senojo Rokiškio paslaptis slepia Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventorius? Atsakymui šį klausimą archeologinių kasinėjimų, trukusių beveik visą liepą, metu, duomenis rinko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinė darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė. Vos prieš gerus du mėnesius buvo surengta radinių Rokiškio bažnyčios tyrimo metu medžiaga, o mokslininkė jau džiaugiasi įdomiais radiniais bažnyčios šventoriuje. Pašnekovė pabrėžė: kol kas dar anksti daryti galutines išvadas, dar reikia atlikti detalesnius radinių tyrimus, todėl prie daugelio tyrime minimų datų bei mokslininkės prielaidų dar reikia pridėti žodį „galimai“.

Kaip kito šventoriaus ribos?

Rokiškio bažnyčios šventorius tiriamas ne veltui. Tai daroma dėl artėjančio šventovės fasado remonto: bus tvarkomi pamatai, lietaus kanalizacija, įrengta nuogrinda. Kitaip sakant, bus vykdomi kasybos darbai. O tokiu atveju istoriniuose objektuose reikalingi archeologiniai tyrimai. Antraip, pradėjus kasti, bus išardyti natūraliai susiformavę istoriniai sluoksniai, ir, žinoma, sugadinti galimi vertingi istoriniai radiniai. Be to, tyrimus vykdyti ir taip jau sudėtinga, nes statant dabartinę bažnyčią buvo atliekami kasybos darbai. Tuo metu, XIX a. septintajame-aštuntajame dešimtmetyje apie tokius tyrimus Lietuvoje niekas nė nebuvo girdėjęs. Ir tos žmogaus veiklos pėdsakus archeologai ir istorikai mato plika akimi: kai kurie palaidojimai yra paprasčiausiai suardyti. Didžiausi suardymai ir buvo statant dabartinę bažnyčią: pamatams ir kontraforsams buvo iškastos didžiulės duobės.

Archeologė dr. R. Nabažaitė paaiškino, kad šie tyrimai yra tęstiniai, užsakyti Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Tyrimai pradėti bažnyčios viduje, prieš įrengiant grindų šildymo sistemą.  O liepą buvo vykdomi šventoriaus archeologiniai tyrimai. Jų metu buvo tiriamas ne visas šventorius, o specialiai parinktos šešios vietos perkasoms, atsižvelgiant į būsimus kasybos darbus rengiant vandens nuotekų sistemą, bei mokslininkų nuojautą, kur galėtų būti vertingų radinių. Ir specialistų patirtis neapvylė: rasta nemažai įdomybių.

Pirmoji perkasa prie pagrindinio įėjimo į bažnyčią parodė, kad ankstesnio šventoriaus ribos buvo kiek kitokios nei dabartinio. Šioje perkasoje vienintelėje iš šešių visiškai nerasta žmonių kaulų. Joje natūraliai susiformavęs juodas kultūrinis sluoksnis, kuriame liko įprastiniai miesto gyvenimo veiklos ženklai, pavyzdžiui, puodų duženos, stiklo gabalėliai. Tai rodo, kad čia nelaidota. O štai priešingoje pusėje – už šventoriaus tvoros rasta du palaidojimai, tad kapinės buvo gerokai toliau, nei dabartinis šventorius.

Pirmieji Rokiškio miestelėnai

Archeologė dr. R. Nabažaitė paaiškino, kad Rokiškyje pastačius pirmąją bažnyčią, aplink ją imta laidoti. Kapinės bažnyčios šventoriuje – bendra to meto Europos tendencija, ir Rokiškis nebuvo išimtimi.  Dar prieš tyrimus žinota, kad čia galimai buvo bažnyčios šventorius ir kapinės. Pirmieji miestelių ir miestų palaidojimai yra aplink bažnyčias: atskiros kapinės ima formuotis tuomet, kai šventoriuje elementariai pritrūksta vietos. Šventoriuje laidoti, tikėtina, būtent miestiečių luomo asmenys: didikai bei kunigai, tikėtina, laidoti ankstesnių bažnyčių kriptose.

Pagal palaidojimo tipą aišku, kad tai yra jau krikščioniškieji kapai: orientuoti Rytų-Vakarų kryptimi: galva į Vakarus, kad mirusysis tarsi žiūrėtų į Rytus. Visi kapai yra tokie. Dauguma rastų palaikų ir įkapių datuojami XVI-XVII a. „Taigi,  čia palaidoti pirmieji  Rokiškio miestelėnai“, – sakė pašnekovė.

Tyrimo metu buvo atidengti trisdešimt kapų. Tačiau ne visi – pilnai: tiek, kiek pateko į tyrimų apimtį. Rasta, pagal dydį, ir kūdikių, ir vaikų, ir suaugusių žmonių skeletai. Apie tai, kokiomis ligomis sirgo to meto rokiškėnai, ar buvo ir smurtinės mirties atvejų, turėtų atsakyti tyrėjai antropologai.

Tik nedaugelis palaidojimų – su įkapėmis. Jos – ženklas kalbėti apie to meto žmonių materialinę padėtį, laidojimo tradicijas. Štai mažamečio kape rasta segė, suaugusiųjų: žiedų, maldaknygių apkaustų, kryželių. Ne visos įkapės išliko: antai žalsvai melsva dėmė ant kaukolės perkasoje liudija, kad asmens galvą puošė kažkoks apdangalas, kuriame būta smulkių bronzos papuošimų. Nes varis, sąveikaudamas su kūno irimo produktais, duoda būdingą žaliai-mėlyną spalvą, kuri ir matyti.

Vėlesniuose palaidojimuose rasta itin gražių daiktų: pavyzdžiui, puikiai išsilaikęs auskaras. Papuošalas dailus, jo detalės smulkios, tai liudija ir apie to laikmečio amatininkų meistriškumą, ir apie jo nešiotojos socialinę padėtį: ji galėjo įsigyti tokį gražų daiktą. Papuošalas atskleidžia, kokias kančias turėjo iškęsti jo nešiotoja: auskaro žiedas veriamas į ausį, yra ganėtinai storas, vadinasi, ir ausyje reikėjo pradurti nemažą skylę.

Rastas mažas kryželis, nešiojamas ant kaklo, galimai maždaug XVII a., liudija jau beįsigalinčias krikščioniškojo laidojimo tradicijas.

Taigi, detaliau ištyrus ir susisteminus radinius, bus galima nupiešti detalesnį pirmųjų rokiškėnų buities, materialinės padėties ir papročių paveikslą.

Du išskirtiniai kapai

Kasinėjimai atskleidė ir įdomesnių, stambesnių atradimų: dviejuose vienas šalia kito esančiuose kapuose buvo rastos didelės odinės piniginės žalvario apkaustais. Dr. R. Nabažaitė pabrėžė: galutines išvadas daryti ankstoka, tam reikia detalių tyrimų, tačiau lyginant su kolegų archeologų radiniais, galima daryti prielaidą, kad tos piniginės – vienuolių pranciškonų atributai. Yra išlikę jų aprangos elementų aprašai, tarp jų minimos ir odinės piniginės. Šie palaikai ir įkapės buvo iškelti, bus atlikti laboratoriniai tyrimai bei daiktų restauracija. Pašnekovė neslepia: tai labai svarbus radinys.

Dar viename kape rastos įdomios įkapės: kauliniai karoliukai. Vieno mažamečio suardytame kape rasta ant krūtinės dešiniosios pusės rasta moneta. Detalesnius tyrimus atliks numizmatai, tačiau kol kas moneta datuojama arba XV a. pabaiga, arba XVI a. pradžia.

Anksčiausi dabar istorikų turimi duomenys apie seniausią Rokiškio bažnyčią yra 1516 m., tą papildo ir šio tyrimo metu rasti radiniai.

Ne viskas tyrimų metu džiugino archeologę: nemažai vertingų radinių buvo rasta jau suardytuose sluoksniuose, todėl jie nebeteko savo pirminės vietos, ir taip prarasta nemažai informacijos.

Reiktų tęstinių tyrimų

Ar yra prasmės toliau tyrinėti Rokiškio bažnyčios šventorių? Dr. R. Nabažaitė akcentavo: detalesni archeologiniai tyrimai visuomet yra reikalingi, juolab, kad šių tyrimų metu klausimų kilo daugiau, nei rasta atsakymų. Tyrimai ypač svarbūs kalbant apie senųjų bažnyčių ribas, rasta XVI a. ir XVIII a. pamatus. Ir dabar rasti pamatai, kuriuose mažai rišamosios medžiagos, juos reiktų labiau tyrinėti. Kontraforsų pamatuose rastos plytos, su brauktinių pirštų raštu, kurios būdingos XVI a.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą