Ajezulis vis dar neatsirado. Pastebėję kengūriuką – praneškite (7)

Dapkų ūkyje šios dienos labai neramios. Ieškomas iš sodybos paslaptingai dingęs kengūriukas Ajezulis. Jo šeimininkę Birutę Dapkienę pasiekė žinios, kad gyvūnas, panašus į šį kengūriuką, pastebėtas Pasvalio rajone. Jei ką žinote apie šį gyvūnėlį, praneškite jo šeimininkei tel. (8-689) 51279.

Vilioti – batonu ir sausainiais

Kaip informavo „Rokiškio Sireną“ B. Dapkienė, šiuo metu vykdomos intensyvios kengūriuko paieškos. Pagauti jį nėra lengva: Ajezulis žmonių neprisileidžia. Ypač po to, kai buvo taip pabaidytas ir apmėtytas akmenimis. Tad jei jį pamatytumėte, pašaukite vardu, numeskite jam batono ar sausainių. Jie kengūriukui – didžiausi skanėstai. Žinoma, tikėtis, kad jais žvėrelis vaišinsis iš rankų, neverta. Tačiau numetus šių skanumynų alkanam Ajezuliui, galima tikėtis, kad jis bent kuriam laikui pasiliks svetingoje, gardėsių turtingoje vietoje. O per tą laiką spės atvažiuoti ir šeimininkai su veterinaru.

Ajezulio taip paprastai pagauti nepavyks. Tam reikalingas specialus šautuvas su migdomaisiais. Tinklais ar kaip kitaip gyvūnėlio gaudyti neverta: išsigandęs jis maus tolyn 50 km per valandą greičiu. Todėl jo gaudymą geriau patikėti šeimininkams ir profesionalams. Viskas, ko reikia jiems – bent apytiksliai žinoti dabartinę Ajezulio buvimo vietą.

Bijo žmonių

Duomenys apie kengūriuką B. Dapkienę pasiekė iš Pasvalio rajono. „Pamatę skelbimą „Rokiškio Sirenoje“, paskambino žmonės ir pranešė, kad matė panašų gyvūnėlį“, – sakė B. Dapkienė.

Ar realu, kad kengūriukas nuo sekmadienio galėjo įveikti tokį atstumą? Jo šeimininkė net neabejoja: Ajezulis per valandą gali įveikti 50 km. Tai kur jis galėjo nukeliauti per beveik dvi paras? Šeimininkė jaudinasi, kad kengūriukas nepakliūtų po automobilio ratais, netaptų plėšrūno auka ar nepabėgtų į Latviją.

Kadangi dabar apstu žolės, kengūriukas kurį laiką išgyvens ir laukinėje gamtoje. Tačiau nuo gegužės B. Dapkienės ūkyje laikomas žvėrelis jau spėjo priprasti prie batono, sausainių ir kitų skanėstų, ir tai teikia vilties, kad pavyks prisivilioti baikštųjį Ajezulį.

Jo dingimo aplinkybės miglotos: ūkio tvoroje buvo rasta skylė ir prie jos – akmenys. B. Dapkienė atmeta vagystės versiją: gyvūnas paženklintas, tad vagišiai niekam tokio neparduotų.  Panašu, kad piktavaliai tiesiog mėtė akmenimis į žolėje pasislėpusį Ajezulį, norėdami jį išbaidyti iš priedangos. O šis, be proto išsigandęs, metėsi pro tvorą ir pabėgo. Liūdniausia tai, kad gana baikštus žvėrelis dabar dar labiau nepasitikės ir vengs žmonių, kas gerokai apsunkins jo gaudynes.

Gyvūnai pasigedo draugo

Nors Ajezulis Dapkų ūkyje gyvena gerą pusantro mėnesio, jis čia jau tapo savu. Ir matant, kaip ūkio gyvūnai ieško savojo draugo, B. Dapkienei dar labiau skauda širdį. „Alpakos vaikšto ten, kur mėgdavo bėgioti Ajezulis, rodydamos, kad jis dingo. Strutis, kuris peri, paliko lizdą ir kiaušinius, ir ėjo ieškoti kengūriuko“, – sakė ji.

Gyvūnai iš tiesų spėjo gerokai susidraugauti ir prisirišti vienas prie kito. Antai Ajezulis buvo priimtas į stručių kompaniją kartu vagiliauti grūdus iš vištų. Kai žąsys, gindamos žąsiukus nuo varnų, ūkyje imdavo kelti triukšmą, pirmasis joms į pagalbą atlėkdavo Ajezulis: jis tiesiog nubaidydavo plėšrius paukščius.

Taigi, Dapkų ūkis nekantriai laukia į namus grįžtančio kengūriuko egzotišku, šiek tiek actekišku vardu. Kodėl Ajezulis? Ar tik vardas nekilo iš nuostabos šūksnio „A Jėzau!“? B. Dapkienė patvirtino, kad kengūriuko vardo kilmė yra būtent tokia.