Nojus Konstantinas Čypas: „Straipsnių apie save nekaupiu, kaupiu medalius“ (2)

Publikuota: 2019-03-20 Kategorija: Jaunimas
Nojus Konstantinas Čypas: „Straipsnių apie save nekaupiu, kaupiu medalius“
www.lmz.lt nuotr. / Nojus Čypas ir Ozis

„Straipsnių apie save nekaupiu, kaupiu medalius“, - juokiasi Nojus Konstantinas Čypas.

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos vienuoliktokas jėgos trikovės sporte yra pagerinęs pasaulio jaunių rekordą, tapęs pasaulio jaunių vicečempionu, Europos jaunių čempionu, iškovojęs daug prizinių vietų, nemažai kartų tapęs Lietuvos čempionu.

Apie jėgos trikovės sportą, savo treniruotes, pasiekimus, motyvaciją ir kitą jis papasakojo „Lietuvos mokyklų žaidynių“ TV laidoje.

- Kada įvyko tavo pažintis būtent jėgos trikovės sportu?
- Šita pažintis įvyko kai man buvo 13 metų. Su draugu sugalvojome ateiti šiaip pasportuoti. Atėjau sustiprėti, nes buvau labai kūdas, norėjau priaugti svorio. Bet svorio nelabai priaugau, įgijau daugiau jėgos ir pasitikėjimo savimi.

Paskui pamatė mano perspektyvas, pasiūlė sudalyvauti pirmose varžybose. 2015 ar 2016 m. Man puikiai pavyko, tada užėmiau pirmąją vietą. Nuo to viskas ir prasidėjo.

- Kokius dar sportus bandei? Kas populiaru Rokiškyje?
- Krepšinį, ledo ritulį, futbolą, šokius. Bet būtent jėgos trikovė mane užkabino. Rokiškyje galbūt ledo ritulys populiariausias ir krepšinis. Jėgos trikovė pas mus nėra labai populiari.

Ar tavo pavyzdys užkrečia kitus?
- Ateina draugai pasportuoti, bet ne jėgos trikovę, šiaip sustiprėti. Dabar sporto salėje žmonių sumažėjo, bet kasmet vis banguoja.

- Kaip sekasi treniruotis vienam, be trenerio?
- Anksčiau turėjau trenerį, pačioje pradžioje. Mane užvedė ant to kelio, paskui pasižiūrėjau ką iš kitų šalių stipresni sportininkai daro, kokius pratimus. Bandai kažką kopijuoti, kažką pridėti savo. Taip po truputį gilini savo žinias ir sportuoji.

- Kiek kartų per savaitę treniruojiesi?
- Keturis kartus per savaitę, tam tikrą dieną atlieku tam tikrą veiksmą. Pirmadienį būna sunkūs pritūpimai ir lengvas spaudimas, papildomi pratimai. Antradienį - lengvesnės traukos ir nugaros, pečių pratimai. Trečiadienį turiu pertrauką. Ketvirtadienį - lengvesni pritūpimai ir sunkus spaudimas bei kita. Penktadienį- sunkios traukos ir visi kiti pratimai.

- Ar dalyvavai Lietuvos mokyklų žaidynėse?
- Esu dalyvavęs štangos spaudimo varžybose. Tai buvo mano pačios pirmosios sporto varžybos.

- Kaip galvoji, jei turėtum trenerį, ar būtų įmanoma pasiekti dar aukštesnių rezultatų?
- Tikrai taip. Treneris tau sudarytų viską matytų iš šono, aš savęs iš šono matyti negaliu. Būna, kad draugai pafilmuoja, pasižiūri, bet vis tiek ne tas pats. Su treneriu, galvoju, jog būtų žymiai didesni rezultatai.

- Nekyla noras užsirašyti į olimpinę sporto šaką - sunkiąją atletiką?
- Tai truputį kitoks sportas. Nelabai išeina, nes visai kiti pratimai, visai kita technika. Kūnui tai kažkas naujo, būt sudėtinga ten rodyti aukštus rezultatus.

- Gali palyginti jėgos trikovę ir sunkiąją atletiką, kuo jie skiriasi?
- Sunkiojoje atletikoje yra tik du veiksmai – stūmimas ir rovimas. Jėgos trikovėje yra trys: pritūpimas su štanga, spaudimas nuo krūtinės ir atkėlimas nuo žemės. Kadangi tai nėra olimpinė sporto šaka, ji nėra tokia populiari ir visiems žinoma.

Bet joje kiekvienas gali savo kažką atrasti. Kadangi trys veiksmai, galbūt tavo gali būti geresnis pritūpimas, bet silpnesnis spaudimas. Labai įdomu kovoti su kitais priešininkais. Kaip pvz. vieno yra geresnis spaudimas, tavo yra geresnis pritūpimas, kito dar atkėlimas geresnis. Vyksta žymiai įdomesnė kova.

- Kokie buvo tavo pirmieji pasiekimai?
- Mano pirmasis medalis buvo 2016 m., Šiauliuose vyko jėgos trikovės jaunimo varžybos. Iki 53 kg kategorijoje užėmiau pirmą vietą. Tai užvedė toliau tobulėti.

- Ar daug valstybių apkeliavai dalyvaujant tarptautinėse varžybose?
- Taip, sportas suteikė galimybę keliauti. Buvau pasaulio ir Europos čempionatuose Lenkijoje, Ispanijoje, JAV, Čekijoje, Pietų Afrikoje… Nebuvau tik Azijoje, norėčiau ten nuvykti.

- Kur yra geriau dalyvauti varžybose - kai yra namų sienos, ar išvažiavus kažkur į platųjį pasaulį?
- Geresniam rezultatui namų sienos tikrai yra geriau. Bet kai pripratau prie dalyvavimo kitose šalyse, man žymiai smagiau būdavo dalyvauti kitose šalyse, nes ten iš viso pasaulio suvažiuoja draugų, kuriuos pažįsti iš ankstesnių čempionatų. Išvykti įdomiau, pamatyti kažką naujo, įspūdingesnio.

Visada malonu turėti kitose šalių pažinčių. Taip pat įdomu kokias technikas naudoja, kokius papildus vartoja, ir iš to atsirinkti geriausia. Pradėjau gilintis ir į rusų kalbą, nes rusų, ukrainiečių sportininkai stiprūs. Kuo daugiau kalbų žinai - tuo geriau.

- Pati įsimintiniausia tavo pergalė, pasiekimas?
- Mano pats aukščiausias pasiekimas buvo praėjusių metų pasaulio čempionate Pietų Afrikoje, kai užėmiau antrąją vietą. Tai mano rimčiausias pasiekimas.

Iš rekordų mano aukščiausias pasiekimas, įsirašęs į istoriją - per varžybas Kaune pagerintas jaunių pasaulio rekordas atkėlimo veiksme.

- Kokie tavo asmeniniai rekordai?
- Pritūpimų veiksme varžybose esu daugiausiai pakėlęs 215 kilogramų. Treniruočių salėje daugiausiai - 230 kg. Spaudimo veiksme varžybose esu daugiausiai išspaudęs 142,5 kg, treniruotėse - 150 kg. Atkėlimo veiksme esu daugiausiai ištraukęs 261 kg., treniruotėse daugiausiai - 280 kg.

- Ką galėtum pasakyti tiems mokiniams, jaunuoliams, kurie yra iš mažų miestelių ir galvoja, kad perspektyvos nėra?
- Perspektyvos visada yra, tik reikia jos ieškoti. Yra būreliai, reikia pasižiūrėti ką mieste siūlo, ar yra futbolas stiprus, ar kaip mano atveju jėgos trikovė, Žiūrėti kas tau sekasi, svarbiausia kas tau patinka.

- Ar jauti palaikymą iš savo miesto? Iš tėvų, iš draugų? Kaip jie visi reaguoja į tai, kad tu sportuoji, atstovauji savo šaliai.
- Turiu tikrai didelį palaikymą iš tėvų siekti savo svajonės. Iš pradžių jie nelabai norėjo, visgi tai yra sunkusis sportas. Iš draugų irgi turiu labai didelį palaikymą. Rokiškyje, kai ką nors iškovoju miestelio vietiniame laikraštyje parašo pasidžiaugia sportininkais ir t.t.

- Ar namie turi daug laikraščių sukaupęs, kuriuose apie tave rašo?
- Laikraščių nekaupiu. Kaupiu medalius :)

Kiek turi medalių ir taurių?
- Taurių apie 10, medalių apie 50, plius minus.

- Kaip tau sekasi derinti mokslus ir sportą?
- Sporte išsiugdai valią. Kai vienas sportuoji, turi turėti labai didelę valią, kad eiti ir daryti vis sunkyn ir sunkyn. Sportas kaip tik padeda mokytis. Grįžti namo pavargęs, atrodo, nenori mokytis, bet prisiverti ir padarai. Kai aš pradėjau sportuoti mano mokymosi rezultatai kaip tik labiau pakilo. Atrodo, atima laiko, tu nespėsi, bet viskas spėjama. Ateityje tikriausiai stosiu į aukštąją mokyklą, socialinius mokslus.

- Kas labiau motyvuoja - pergalės ar pralaimėjimai?
- Žiūrint koks tu esi žmogus, jei mėgsti laimėti, ir jei laimi, tai kai kuriems būna motyvacija dar stipresnė nepasiduoti ir kitais metais parodyti kad tu vėl gali. Bet iš kitos pusės tave pralaimėjimas kaip tik sustiprina. Tu turi labiau stengtis kad laimėtum, nes supranti kad yra kažkas stipresnis už tave.

- Kaip tau, jaunam sportininkui, pavyksta susitvarkyti su psichologija?
- Turi perlipti per save. Nes jei matai 200 kg ir nesi jų kėlęs, tu tiesiog jų bijai, kad patirsi traumą ar jų neiškelsi. Bet turi save taip nuteikti kad tu gali, įsivaizduoti kad anksčiau esi tai daręs, ir tai įveikti. Kai perlipi per save vyksta žymiai didesnis progresas tavo rezultatuose.

- Kaip motyvuoji save? Ką darai, kai dingsta noras sportuoti?
- Svarbiausia yra nepasiduoti. Galima padaryti trumpą pertrauką, bet vis tiek grįžti prie sporto. Tiesiog išsikėliu sau tikslus, ką turiu padaryti šiais metais, ir būtinai tai padaryti. Kad ir kokios nuotaikos bebūčiau, kad ir kas man atsitiktų, bet aš turiu tai padaryti. Svarbu tai pačiam nuspręsti ir kitų palaikymas. Klausyti muziką taip pat padeda.

Sunkiausia sportuoti vasarą kai turi ruoštis svarbiausioms sezono varžyboms, pasaulio čempionatui, kai niekas daugiau vasarą nesportuoja turi vienas ateiti sportuoti, "varyti" vis sunkyn ir sunkyn. Bet užsibrėži, kad kiti tavo varžovai irgi nesėdi, netinginiauja, ir tu turi stiprintis, kitaip rezultato nebus.

Man įstrigo trenerio pasakyti žodžiai, kai buvau jaunesnis, kad jei tu vieną treniruotę praleisi, tai du žingsniai atgal. Tu nors ir toliau eisi, bet jau būsi žingsniu atsilikęs nuo kitų, kurie nebuvo praleidę treniruotės.

www.lmz.lt informacija

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą