Vienam gale kablys, kitam gale – kvailys? (video+foto) (14)

Publikuota: 2021-03-15 Kategorija: Aktualijos
Vienam gale kablys, kitam gale – kvailys? (video+foto)
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Žvejai ant Rokiškio dvaro tvenkinio

Nors vėsoki orai dar neleidžia džiaugtis pavasariu, visgi jis jau atėjo. Nebeliko sniego, o ištisai besilaikanti teigiama temperatūra naikina ir paskutinius buvusios žiemos pėdsakus: ant tvekinių, ežerų, upių baigia ištirpti ledas. Tačiau poledinės žūklės fanatų rizika dėl kelių nusususių žuvelių atsidurti patiems po ledu nebaido: ant Rokiškio ežero, Krašto muziejaus tvenkinių vis dar tebesėdi žvejai. O ko jiems nesėdėti, jei vaikyti nuo ledo negalima, o netgi už būtinų saugos priemonių – smaigų – neturėjimą pirmą kartą galima atsipirkti tik įspėjimu.

Šiurpina ir gyventojus, ir pareigūnus

Pažvelgus į sinoptikų prognozes, akivaizdžiai matyti, kad pastarosiomis dienomis laikosi teigiama temperatūra ir artimiausiomis dienomis ši tendencija nekis. Vienintelis šaltesnis, numatoma, bus šeštadienis, kada, kaip prognozuojama Biržų meteorologijos stoties tinklalapyje, naktį spustels iki 10 laipsnių šaltis, o dieną temperatūra bus apie nulį. Ir tai dar tik išankstinė prognozė. O iki tol paros temperatūros vidurkis bus teigiamas. O teigiama paros faktinė temperatūra kovą jau dominavo. Taigi akivaizdu, kad tvenkinius, ežerus dengęs ledo sluoksnis yra suplonėjęs.

Tačiau šis faktas neatbaido poledinės žūklės mėgėjų: jie kovo 14-ąją, 15-ąją dienomis pastebėti žvejojantys ant Krašto muziejaus tvenkinių ledo.

Menka paslaptis: į tokius drąsuolius su nerimu žvelgia ir praeiviai, ir už gyventojų saugą atsakingi pareigūnai. Tik štai sudrausminti taip, kad praeitų noras lipti ant netvirto ledo, realių svertų maža.

Įspėti gali tik gamtosaugininkai?

Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė atvirai kalba: kol savivaldybė nepastatys nuolatinio prižiūrėtojo su botagu, tol potencialių savižudžių nuo ledo nuvaikyti nepavyks. O patys nesusipranta, kad dėl kelių nedidelių žuvyčių rizikuoja gyvybe ar sveikata. Muziejininkus tokie drąsuoliai šiurpina, bet jų vaikyti nuo ledo neturi teisės.

Tokios teisės neturi ir miesto šeimininkai. Rokiškio miesto seniūnas Arūnas Krasauskas atviras: žvejų nuo ledo nukrapštyti nėra teisinių priemonių. O bausti juos tegali tik gamtosaugininkai. Pastarieji irgi neturi plataus priemonių arsenalo: vienintelė bauda drąsuoliui, kuris rizikuoja lipti ant plono ledo, taikoma tik tuo atveju, jei jis neatsinešė privalomų turėti smaigų. Net ir tuomet, jei be smaigų įkliuvo pirmą kartą, žvejas-savižudis gali atsipirkti tik įspėjimu.

Rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis sakė, kad lipdami ant plono ledo žvejai rizikuoja ne tik savo gyvybėmis. Paprasčiausias pavyzdys: jei žvejas įlūžtų, kol atvyks ugniagesiai, jį gelbėti bandytų nelaimei neabejingi praeiviai. Jei žvejas bent jau teoriškai turėtų turėti specialius smaigus ir specialią liemenę, tai jį gelbstintys praeiviai tam neturėtų nei priemonių, nei įgūdžių. Pašnekovas neslėpė: netgi patyrę ugniagesiai gelbėtojai, kurie yra specialiai apmokyti, turi specialias priemones, gelbėdami žmogų rizikuoja. „Be jokios abejonės, mes gelbėsime kiekvieną, ištiktą nelaimės. Tik ar reikia žmogui rizikuoti tą nelaimę prisišaukti?“ – retoriškai klausė D. Kunigėlis.

Jis priminė, kad gelbėti tokiems drąsuoliams metamos nemenkos pajėgos, tad kitiems, kuriuos tuo metu ištiko nelaimė, pagalbos tektų laukti ilgėliau. Todėl pašnekovas kvietė elgtis atsakingai, dėl kelių žuvelių nerizikuoti savo ir aplinkinių sveikata ar net gyvybe.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet skelbia, kaip saugiai elgtis ant ledo, ir tų patarimų derėtų paisyti.

O kas galėtų perauklėti labiausiai užsispyrusius „drąsuolius“? D. Kunigėlio manymu, geriausios auklėjimo priemonės būtų nemažos baudos ir viešumas.                

Šiemet kol kas iš vandens traukti žvejų Rokiškio ugniagesiams gelbėtojams dar neteko. Tikimasi, kad jie bus apdairesni ir atsakingesni.

Tuo tarpu šalyje vien tik vasario mėnesį ugniagesiai gelbėjo keturis įlūžusius žmones, sausį – tris.

Renka nuo ledo ne po kartą

Apie poledinės žūklės mėgėjų atkaklumą sklando legendos. Ne vienas yra skendęs, ne vienas po ledu palikęs tūkstančius kainuojančią įrangą.

Tokių drąsuolių gelbėjimas valstybei kainuoja dideles lėšas. Štai ankstesniais metais kovo viduryje buvo ganėtinai populiari žvejyba Kuršių mariose. Tuomet juos nuo į marias nuplaukusių ledo lyčių rinkdavo ne tik ugniagesiai, bet ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos. Įdomiausia, kad vieną dieną nuo lyties „nurankioti“ žvejai jau kitą dieną vėl įsigudrindavo pakliūti į tokią pat nelaimę.

Nelipkite ant netvirto ledo

Ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, nes jei prireiktų jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neperkiškite per kilpas, nes tada galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba yra pripustyta, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video