Ugniagesių vadas apie rokiškėnų požiūrį į saugumą, atsakomybę, mitus bei katinus medyje (6)

Publikuota: 2019-11-15 Kategorija: Aktualijos
Ugniagesių vadas apie rokiškėnų požiūrį į saugumą, atsakomybę, mitus bei katinus medyje
L. Dūdaitė-Kralikienė / Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis akcentavo svarbiausią gaisrų prevenicijos dedamąją – elementarų atsargumą.

Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  viršininkas Dalius Kunigėlis pokalbį pakviečia pradėti nuo trumpo dokumentinio filmo peržiūros. Apie tai, kas gali nutikti kiekvienuose namuose. Ypač rudens vakarą, kai taip norisi šilumos ir jaukumo. Tačiau vos per kelias minutes jauki žvakės ugnelė virto didžiuliu gaisru. Ugniagiasių vadovas kalba ir apie prasidėjusio šildymo sezono aktualiją: kaminų, krosnių priežiūrą, saugų elgesį su ugnimi.

Nuo nedidelės žvakės

Dažnas neįvertina ugnies galimybių. Tad pokalbį Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Kunigėlis pradėjo nuo Skandinavijoje sukurto pažintinio filmo. Iš pradžių tas filmas, atrodytų, lyg ir apie vis labiau populiarėjantį skandinaviškąjį „hygge“ gyvenimo būdą: jaukiame kambaryje dega žvakės. Ir viena jų, kaip neretai pasitaiko, ima ir nuvirsta. Ant sofos. Iš pradžių ugnis nedidelė: smilksta tik pats baldas. Tokiam gaisrui užgesinti pakaktų bet kokios parankinės priemonės: užpilti kad ir kava ar arbata, arba žemėmis iš gėlės vazonėlio, arba užmesti ir prispausti užklotą. Žinoma, į nuostolius būtų nurašytas apgadintas baldas. Tačiau veikti reikia greitai: tokiomis priemonėmis gaisrą galima užgesinti iki maždaug pusantros minutės. Toliau ugnis plečiasi vis smarkiau. Pamažu kaista kambario temperatūra. D. Kunigėlis rodo: nuo maždaug antrosios minutės gaisrui gesinti jau reiktų pasitelkti gesintuvą, dar minutė – ir be ugniagesių pagalbos ugnies suvaldyti jau nebepavyks. Ir maždaug per penketą minučių visą kambarį apima liepsnos, temperatūra palubėje jau siekia apie 400 laipsnių, ir vis kyla. Ji tokia aukšta, kad pro duris su dūmais į kitas patalpas iškeliauja ir liepsnos liežuviai. Vos kelios neatidumo, neatsargumo minutės, ir kažkas liktų be namų. Šis gaisras filmuotas valdomoje aplinkoje: tyrimams skirtame konteineryje, kurio interjeras imituoja namų aplinką. Ir puikiai parodo, kaip greitai plinta ugnis.

Pašnekovas priduria, kad reikia įvertinti, kad filmuota skandinaviškoje aplinkoje. O lietuviškoji turi savų niuansų. Mūsų kambariuose yra daugiau įvairiausių daiktų, nei pas minimalizmo mėgėjus skandinavus. Be to, kai kuriuose namuose minkštieji baldai pagaminti ne iš tokių atsparių ugniai medžiagų, nei Vakarų Europoje.

Dūmų detektorius – 6 Eur ar žmogaus gyvybė?

Pašnekovas pabrėžia: galimybė kilti gaisrui yra kiekviename name. Todėl ugniagesiai gelbėtojai daug dėmesio skiria gaisrų prevencijai. Ir šiemet jie lankė rajono gyventojus, geranoriškai aiškino jiems apie saugumą, aiškino apie būtinybę turėti namuose dūmų detektorius, gesintuvus. Absoliuti dauguma gyventojų tokius svečius sutinka geranoriškai: domisi, kas atsitiko, kad namuose lankosi ugniagesiai, išklauso jų patarimų. Tačiau yra ir tam tikrų nerimo signalų: atsainumo, inertiško mąstymo, nenoro keisti įpročius. Juk didžiosios dalies gaisrų priežastis, pasak D. Kunigėlio, ir yra neatsargumas: neatsargus rūkymas, netinkamas krosnies kūrenimas, nevalyti kaminai, neužgesusių žarijų išpylimas, netvarkinga elektros instaliacija...

Štai kad ir tas pats dūmų detektorius. Ne pats brangiausias prietaisas: jį galima nusipirkti už maždaug 6 Eur. „Vien tik Rokiškio rajone šiemet buvo 8 gaisrai, kuriuose gyventojai tinkamai ir laiku sureagavo būtent dėl suveikusių dūmų detektorių“, – paprasta statistika šio nedidelio prietaiso efektyvumą iliustravo Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas. Dūmų detektoriaus skleidžiamas garsas toks čaižus ir nemalonus, kad kaip sakoma, ir mirusįjį prikeltų. „Šiemet buvo atvejis, kai dūmų detektoriaus signalą pirmaisisieji išgirdo ne patalpoje buvęs senolis, o jo kaimynai, gyvenantys tame pačiame name. Kurie atbėgo ir sėkmingai išvedė senolį iš pavojaus zonos“, – pasakojo pašnekovas.

Yra kiek brangesnis dūmų detektorius, kuris reaguoja ir į patalpoje atsiradusį anglies monoksidą, liaudiškai vadinamą smalkėmis. Jis ypač praverstų tiems, kurių namuose – krosninis šildymas. Tačiau ir įprastinio dūmų detektoriaus, D. Kunigėlio teigimu, daugeliu atvejų pakanka. Žinoma, jei toks detektorius apskritai yra namuose.

Kitas „privalau turėti“ daiktas namuose – gesintuvas. Ir jų pasirinkimas tikrai nemenkas, tačiau, matyt, daugeliu atvejų tinkamiausias – miltelinis gesintuvas.

Dažniausia priežastis – neatsargumas

Kokios priežastys dažniausiai lemia gaisrus mūsų rajone? Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Kunigėlis teigia, kad sunku išskirti konkrečią priežastį, tačiau susisteminus jas, galima sakyti, kad daugumos nelaimių priežastis: neatsargumas. Jis turi daugybę formų: abejingumas savo saugumui ir elementarioms elgesio su ugnimi taisyklėms, nuostata, kad nelaimės nutinka kitiems, neatsargaus elgesio ir svaigalų derinys, menkas dėmesys namų aplinkai: netvarkinga, elektros prietaisų kiekiui namuose nepritaikyta elektros instaliacija, savadarbiai jos „patobulinimai ir pataisymai“.

Beje, dėl netvarkingos elektros instaliacijos kylančių gaisrų pastaruoju metu mažėja. „Dar sunku pasakyti, ar tai yra tendencija. Galbūt iš tiesų juntamas didesnis dėmesys, atsakingiau tvarkomasi namuose. Didesnes išvadas dar sunku daryti“, – svarstė D. Kunigėlis.

Jis atkreipė dėmėsį, kad pasitaiko gaisrų, susijusių su elektros įrenginių baterijų krovimu. Pašnekovas pataria: tokių įrenginių baterijas krauti dieną, o ne kaip pas mus įprasta, naktį, kai šeimynykščiai miega. Nes toks įprotis gali turėti tragiškų pasekmių, ypač, jei pastate nėra dūmų detektorių. Ir nepalikti tokių įkraunamų įrenginių be priežiūros.

Dabar ypač opi problema – suodžiai. Per sezoną ugniagesiai kelias dešimtis kartų vyksta gesinti kaminuose užsidegusių suodžių. „Jei būtų tinkama priežiūra: šeimininkas prieš šildymo sezoną išvalytų kaminą, tokių gaisrų nebūtų“, – sakė pašnekovas. Ugniagesiai kasmet lanko gyventojus ir primena jiems apie saugų elgesį su ugnimi šildymo sezono metu, nuolatinės krosnių, kaminų priežiūros būtinybę. „Mes nieko daugiau iš žmonių nereikalaujame, tik būti atsargiems ir deramai prižiūrėti savo turtą“, – sakė D. Kunigėlis. Ugniagesiai neretai girdi ir skundų: rajone trūksta kaminkrėčių „Tai rodo, kad iniciatyviam žmogui kaminų valymas būtų puiki verslo niša“, – sakė D. Kunigėlis.

Tipinė neatsargumo ir nusikalstamo kvailumo iliustracija – pavasarinis žolės deginimas. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Nors rajoną kamavo sausra, buvo paskelbta ekstremali situacija, žolės degintojų entuziazmo tokios sąlygos nenumalšino. Pašnekovas teigia, kad kartais taip elgiamasi net ne iš piktos valios, o tiesiog dėl įpročio: „iki šiol dariau, nieko nenutiko, tai padarysiu dar kartą“. O rezultatas – sudeginti kaimyno, ar net savo paties namai, ūkiniai pastatai. D. Kunigėlis pataria: svarbu ne didelės baudos, o žmonių bendravimas – pamatei žolę deginti besiruošiantį kaimyną, įspėk jį, sulaikyk nuo tokios veiklos.

O kaip pačių ugniagesių darbą paveikė ekstremalios situacijos paskelbimas? Pasak pašnekovo, tiesiogiai ši situacija jų darbo nepaveikė: ar paskebta, ar nepaskelbta ekstremali situacija, vis tiek tektų dirbti savo darbą. Nuo to darbo sąlygos ir pavojai nelaimės atveju nesumažėja. Paskelbus ekstremalią situaciją, atsiveria platesnės įvairių įstaigų pagalbos galimybės ir galima sutelkti daugiau priemonių ir žmogiškųjų resursų, atsižvelgiant į situacijos specifiką.

Šiemet gaisrai jau pareikalavo aukų

2018-ieji rajonui buvo ypatingi metai. Po kelių dešimtmečių pertraukos, pernai buvo apskritai išvengta žmonių aukų gaisruose. Šiemet tokios sėkmės pakartoti nebepavyks: ugnis jau pasiglemžė dvi gyvybes. Kita vertus, jei aukų gaisruose nėra ar jų mažai, vadinasi, gelbėjimo tarnybos gerai atlieka savo darbą.

Paklaustas, kiek vidutiniškai per pamainą ugniagesiams tenka gesinti gaisrų, pašnekovas teigė, kad tai įvertinti sunku. Mat gaisras gaisrui nelygu: vienam užgesinti prireiks valandos, kitą teks malšinti parą ar ilgiau. Jei nėra iškvietimo, ugniagesiai be darbo nesėdi: jie nuolatos treniruojasi, prižiūri ir tvarko įrangą. Ne mažiau svarbu ir gaisrų prevencija, darbas su visuomene, kad nelaimių būtų kuo mažiau. Teorinis ir praktinis kasdienis pasirengimas lemia ir visuomenės, ir pačių ugniagesių saugumą.

Pašnekovas palietė ir jautrią visuomenės elgesio nelaimės atveju temą. Ugniagesiai vertina visuomenės pagalbą: laiku pranešti apie nelaimę, pagal galimybes padėti į nelaimę patekusiems žmonėms. Ir mūsų rajono žmonės gelbėja gyvybes: antai ištraukė žmogų iš degančio automobilio. „Tokiais gelbėtojais turime didžiuotis“, – sakė D. Kunigėlis. Jis pabrėžė, kad padėti nelaimės ištiktiesiems – elementarus žmogiškumas. Tačiau drąsūs piliečiai taip pat turi nepamiršti ir apie savo saugumą, įvertinti savo galimybes, kad gelbėdami kitą, nenukentėtų patys.

Tačiau yra ir kitų, ne tokių malonių pastebėjimų. Kadangi dabar kone kiekvienas turi išmanųjį telefoną, tai žmogaus nelaimė greitai tampa proga savireklamai socialiniuose tinkluose. „Matome atvejų, kai skubama ne pranešti ugniagesiams, ne padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, o nelaimę filmuoti ar fotografuoti. Klausiame: ar pats, žmogau, norėtum, kad tavo nelaimę kiekvienas filmuotų ir viešintų? Žinoma, tai negalioja žiniasklaidos atstovams, kurie apie nelaimes praneša laikydamiesi įstatymų ir etikos nuostatų. O visiems aplinkiniams galioja taisyklė: negali padėti, tai bent jau netrukdyk. Jei negali padėti, tai kito nelaimės akivaizdoje, savęs reklamuoti nederėtų“, – jautrią temą palietė D. Kunigėlis.

Technika turi pasitikėti

Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesiai nuolatos kelia pasenusios technikos klausimą. Kokia situacija Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje? Pašnekovas sakė, kad nemažai technikos yra garbingo amžiaus. Tačiau ji yra kruopščiai prižiūrima. „Turi pasitikėti savo automobiliu“, – kategoriškai sakė D. Kunigėlis. Jis pasidžiaugė, kad jo vadovaujamos tarnybos garaže neužilgo turėtų atsirasti nauja mašina. Senesnė technika, pasak pašnekovo, verčia didesnį dėmesį skirti jos kasdienei priežiūrai.

Gyventojai katkartėmis ironizuoja, kad ugniagesiai į gaisrus esą išvyksta apytuštėmis cisternomis, o gaisrams gesinti skirtos žarnos – kiauros. Pašnekovas neigė šiuos mitus. Kai ugniagesių automobilis grįžta iš gaisro gesinimo, tai pirmas darbas, kuris yra padaromas, pripildoma cisterna. Be to, važinėti nepilna cisterna, ypač lekiant į gaisrą, yra nesaugu, nes automobilis pirmame posūkyje, tikėtina, apvirstų. Tas pats ir su ugniagesių naudojamomis žarnomis. Joms reguliariai atliekama patikra, ir tos, kurios neatitinka standartų, yra keičiamos.

Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas teigė, kad tarnyba yra atvira visuomenei, todėl visuomenė kviečiama susipažinti su jų naudojama įranga, darbo sąlygomis ir kasdienybe. Ir šiuo pasiūlymu noriai naudojasi rajono darželiai, mokyklos. O ugniagesiams tai proga nuo pat mažų dienų rajono žmonėms diegti pagarbą ugniagesio profesijai, ugdyti saugesnę ir atsakingesnę visuomenę.

Apie katinus medyje

Ugniagesiai gelbėtojai ne tik gesina gaisrus. Jie kviečiami ir kitų nelaimių atveju. Pavyzdžiui, į eismo įvykius, padėti medikams išgabenti sunkų ligonį. Arba atidaryti užsitrenkusias buto duris. Ar netgi gelbėti gyvūno. Beje, dėl pastarųjų rokiškėnai kartais piktinasi: kodėl ugniagesiai nepuola vaduoti gyvūno. D. Kunigėlis pabrėžia: tarnybos prioritetas – žmonių saugumas, gyvybės ir sveikatos išsaugojimas. Todėl Bendrasis pagalbos centras pagalbos centras sprendžia, ar esant nelaimei reikalinga ugniagesių pagalba. Antai, jei užsitrenkė buto durys, tačiau jame nieko nėra, tuomet bus patarta palaukti avarinio spynų atidarymo meistro. Žinoma, gyventojams gali tekti juos kviesti iš Utenos ar Panevėžio. „Tai vėlgi laisva niša rajono verslui“, – sakė pašnekovas. Kas kita, jei reikia neatidėliotinos pagalbos: tada jau vyksta ugniagesiai gelbėtojai. „Mes teikiame būtinąją pagalbą, o ne paslaugą“, – pabrėžė pašnekovas.

Lygiai tokia pati situacija ir su katinu medyje. Bendrasis pagalbos centras sprendžia, ar ugniagesių pagalba būtina, ar juos siųsti į iškvietimą.

Ugniagesiai gelbėtojai teikia pagalbą kitoms tarnyboms: medikams, policijai. Ir patys juos kviečiasi į pagalbą, kai tai yra būtina.

Visuomenės pasitikėjimas įpareigoja

Visuomenės požiūrį į ugniagesius gelbėtojus liudija tai, kad šia institucija visuomenė pasitiki labiausiai. Ir rajone ši profesija laikoma garbinga, ji domina jaunus žmones: prieš rinkdamasis profesiją, ne vienas jaunuolis užsuka pasiklausti apie galimybę tapti ugniagesiu.

Juos ruošia Ugniagesių gelbėtojų mokykla Vilniuje. Studijos joje trunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų, priklausomai nuo to, kokį išsilavinimą turi būsimasis specialistas. Pagrindiniai reikalavimai: nepriekaištinga reputacija bei geros sveikatos, fizinių galimybių. Jei ir šį straipsnį skaitant jaunesniajai kartai kiltų noras tapti ugniagesiu gelbėtoju – galima pasidomėti internete arba užsukti į tarnybą ir sužinoti plačiau apie galimybes ir reikalavimus.

Šiuo metu Rokiškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba tikrai ne tiek ir daug žmonių... Yra keturios pamainos po 8-9 ugniagesius gelbėtojus, dar yra trys inspektoriai, tarnybos viršininkas ir administratorė.

Tėvo pėdomis

Kaip pats D. Kunigėlis pasirinko šią profesiją? Pašnekovas prisipažįsta, kad specialiųjų tarnybų darbas jam buvo pažįstamas nuo vaikystės: tėtis ugniagesys, o mama dirbo policijoje. Tad visą šių tarnybų darbo virtuvę pažino iš vidaus, ji domino. Sužinoję apie jo sprendimą tapti ugniagesiu, tėvai atkalbėti nebandė. Kaip ir kiekviename darbe, būna ir sunkesnių akimirkų, ir dvejonių. Tačiau daugeliui ugniagesių, matyt, viską atperka didžiulės nelaimės ištikto žmogaus pasakytas „ačiū“. Tai pašnekovui pati didžiausia paskata dirbti šį sunkų, bet prasmingą darbą.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą