Už neišgyvendintas „būdeles su širdele“ Rokiškis baudos išvengs (5)

Publikuota: 2019-08-27 Kategorija: Aktualijos
Už neišgyvendintas „būdeles su širdele“ Rokiškis baudos išvengs
L. Dūdaitė-Kralikienė / UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas mano, kad Europos Sąjungos reikalavimą Rokiškis įvykdys laiku.

Lauko tualetas ir XXI a. yra nesuderinami. Bent taip mano Europos Sąjunga, kuri reikalauja, kad iki 2023 m. absoliuti dauguma – net 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma civilizuotai, t. y. namų ūkiai būtų prijungti prie vandentiekio ir nuotekų centralizuotų tinklų. Su vandeniu situacija kol kas tokia: pirmiausia prie centralizuoto vandentiekio jungiamos gyvenvietės, kuriose yra daugiau nei 2000 gyventojų. Mūsų rajone tokia tėra viena – pats Rokiškis. O kaip su centralizuotais nuotekų tinklais?

Kaip „Rokiškio Sirenai“ komentavo UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas, niekur neakcentuojama, kad šis griežtas reikalavimas taikomas aglomeracijoms, turinčioms daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Ir mūsų rajone tokia aglomeracija tėra viena – Rokiškio miestas. Kaip sakė pašnekovas, jame dabar prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę beveik 97 proc. gyventojų. Ir dabar vyksta tinklų tiesimo ir atnaujinimo projektai, kurių dėka daugiausia gyventojų prisijungs iki tinklų šiemet, o kitąmet bus pasiekta ir reikalaujama 98 proc. riba. Tad Aplinkos ministerijos siūlomo baudos vėzdo centralizuotu nuotekų tinklų diegimo įmonėms, kuris gali siekti 16 mln Eur, mūsų rajonas turėtų išvengti.

UAB „Rokiškio vandenys“ pareiga – sudaryti galimybę 98 proc. miesto gyventojų prisijungti prie nuotekų tinklų. Tai reiškia, kad tie tinklai turi būti atvesti iki sklypo ribos. Pasak L. Butėno, skaičiuojama, kad vidutinė tokių darbų kaina – apie 3 tūkst. Eur gyventojui. Dar kažkiek turi investuoti ir patys gyventojai: sklype pakloti vamzdžius.

Kaip reaguoja miestelėnai į reikalavimus jungtis prie tinklų? Pasak pašnekovo, vieni labai laukia ir džiaugiasi. Juk nuotekų tinklas atveria kur kas daugiau galimybių, nei iš sklypo išgyvendinti „būdelę su širdele“. Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas reiškia ir galimybę pajungti vonią, dušo kabiną, automatinę skalbyklę ir kitus civilizacijos malonumus. Tiems, kurie nenori jungtis, nors yra sudaryta galimybė, gresia įvairios sankcijos.

„Palikta galimybė 2 proc. gyventojų nesijungti prie centralizuotų tinklų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nuotekas jie gali rinkti į sandarias talpyklas, o po to tinkamai, nedarant žalos gamtai, utilizuoti“, – aiškino pašnekovas. Kadangi Rokiškis yra didesnė nei 10 tūkst. gyventojų aglomeracija, vadinasi, jai keliami reikalavimai, kad iš nuotekų būtų tinkamai išvalomas fosforas, azotas, kiti elementai. Taigi, gyventojai turi arba diegti vietinius valymo įrenginius, arba užsakyti nuotekų išsiurbimo ir utilizavimo paslaugą iš ją teikiančių bendrovių. O tie, kurių lauko tualetų turinys sunkiasi tiesiog į gruntą arba srutos pilamos velniai žino kur, gali sulaukti rimto aplinkosaugininkų vizito. Su baudomis už gamtos teršimą.

O ką daryti mažesnių kaimų, gyvenviečių, vienkiemių gyventojams. Pašnekovas teigė, kad pirmiausia forsuojama gyvenviečių, turinčių daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, nuotekų tinklų plėtra. Taip pat baigiami vykdyti ankstesni projektai, kuriuose dar tokio didelio gyventojų skaičiaus reikalavimo nebuvo. Pavyzdžiui, centralizuota nuotekų sistema diegiama Laibgaliuose. Pasak L. Butėno, infrastruktūros tinklų plėtros perspektyvose numatyta ateityje centralizuotą nuotekų sistemą diegti gyvenvietėse, kuriose yra per 50 gyventojų. O visiems likusiems kaimams ir vienkiemiams, norintiems civilizacijos, išeitis yra vietiniai nuotekų įrenginiai. Jie, priklausomai nuo modifikacijos, kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. Lyg ir turėtų kilti klausimas, kodėl vieniems nuotekų tinklai diegiami nemokamai, o kiti turi už juos mokėti patys? Pašnekovo teigimu, netgi nuotekų tinklą atvedus iki sklypo, jo šeimininkai turi patys nusitiesti nuotekų sistemą į namus. Vadinasi, ir jiems reikia investuoti.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą