Savarankiško gyvenimo namuose savyje atrado kūrėjo talentą (video+foto) (3)

Publikuota: 2021-02-24 Kategorija: Aktualijos
Savarankiško gyvenimo namuose savyje atrado kūrėjo talentą (video+foto)
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Edvardas Baltrušis daugiau laiko ir dėmesio kūrybai ėmė skirti savarankiško gyvenimo namuose.

Penketą metų Obelių savarankiško gyvenimo namuose gyvenantis Edvardas Baltrušis savyje atrado dailininko talentą. Jo kūriniai – ne tik daugybės bendruomenių švenčių puošmena. Jie eksponuoti ir labai rimtuose, autoritetinguose konkursuose, tokiuose, kaip XVII respublikinė prakartėlių paroda Rokiškio krašto muziejuje. Kartu tai ir puikus ekologiško meno pavyzdys: antrinės žaliavos, gamtos turtai išmanaus meistro dėka įgyja ne tik naują gyvenimą, bet ir siunčia socialinę žinią. Apie tai, kaip parama ir savalaikė pagalba keičia likimus, pasakojama Rokiškio socialinės paramos centro kartu su partneriais įgyvendinamo projekte „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas).

Iki nelaimės gyveno kaip visi

Ponas Edvardas į Rokiškio kraštą atvyko vedinas meilės. Kartu su mylima moterimi kūrė namus ir bendrą buitį, augino dukrytę. Kol didžiulė nelaimė – gaisras – nesugriovė jų ramaus pasaulėlio. „Po gaisro draugė pasirinko savo gyvenimą, man teko maniškis“, – sakė prie piešinio palinkęs dailininkas.

Nei ramaus šeimyninio gyvenimo laikotarpiu, nei po nelaimės ponas Edvardas nesiryžo kurti. „Taip tik šiek tiek papaišydavau“, – prisipažino jis.

Dailė leidžia užsimiršti

O štai patekęs į Obelių savarankiško gyvenimo namus vyras išdrįso vystyti savąjį talentą. Jis neslepia: kūryba padeda užsimiršti. Ir fizinius, negalios keliamus skausmus, ir sielos žaizdas gydo. E. Baltrušis produktyvus menininkas: jo paveikslai, instaliacijos puošia ir namų koridorius, laisvalaikio patalpas, ir keliauja po Rokiškio rajono miestelius ir kaimus kaip parodų dalis. Ir akiratį plečia: begyvendamas šiuose namuose  E. Baltrušis pasinaudojo jam pasiūlyta puikia galimybe patobulinti savo gebėjimus, susipažinti su įvairiomis technikomis,  mokymuose pagal Neįgaliųjų reabilitacijos programą Kaune, mokykloje, kurioje studijavo įvairių rankdarbių kūrimo technologijas. Mokymai vyko pusmetį, studijuojantys gyveno Kaune, gaudavo stipendiją. Čia programa jam buvo pritaikyta pagal užimtumo tarnybos organizuojamas programas. „Džiaugiuosi, kad mano paskatintas Edvardas pasiryžo dalyvauti šiuose mokymuose“, – sakė J. Paukštienė.

Dabar jis ištisas dienas leidžia kūrybinėse dirbtuvėlėse. Jose apstu visko, ko reikia kūrybai: ir dailiai supjaustyti beržo ritinėliai. Jie skirti būsimiesiems paveikslams. Čia pat ištisos paletės įvairiausių dažų, klijų indeliai, gamtos turtų – samanų, kankorėžių, tošių atsargos.

E. Batrušis kūriniams naudoja daug įvairiausių technikų. Čia ir tradiciniai pieštuku piešti preciziški darbai, ir ant medžio ritinių tapyti žvėrelių, augalų atvaizdai. Ir erdvinės kompozicijos iš tošių, samanų ir kankorėžių. Kurie išmanaus kūrėjo dėka transformuojas neatpažįstamai: tik geriau įsižiūrėjus į pamėgtų darželio gėlių gvazdikėlių, kitaip dar serenčių, kompoziciją, galima pastebėti, kad ryškiomis spalvomis pražydę gėlytės meistriškai sukurtos iš kankorėžių.

Socialinės paramos centro, kuriam priklauso Obelių savarankiško gyvenimo namai, direktorė Jolanta Paukštienė, pirmoji šių namų vadovė, neslepia: būtent kūryba gyvenimo paraštėje atsidūrusiam žmogui padeda susigrąžinti svarbiausią prielaidą keisti savo gyvenimą – žmogiškąjį orumą. Todėl kiekvieno gyventojo kūrybiškumas skatinamas, ugdomas ir palaikomas. Kas neria staltiesėles, kas kuria karpinius, kas origami būdu kuria puokštes, kas siuvinėja, kas tapo, kuria, klijuoja. Pasak pašnekovės, noras užsimiršti kūryboje savarankiško gyvenimo namų žmonėms yra didžiulis: čia neriama net šalčio, artrito iškreiptais pirštais. Kūryba – ne tik galimybė jiems prieinamu būdu bendrauti su pasauliu, išlieti savo nerimą, svajones, bet ir susigrąžinti prarastąjį orumą.

O grįžta jis labai paprastai: kiekviena paroda, kiekvienas diplomas, padėka liudija – šis žmogus vertinamas visuomenės, jis jai yra svarbus ir įdomus. Svarbus jo tobulėjimas, jo pastangos, jo mintys, jo darbai.

„Visaip skatiname žmones kurti“, – sakė direktorė. Ir prasitarė, kad vieną gražiausių, brandžiausių savo darbų – 3D pilies paveikslą ponas Edvardas sukūrė paprašytas kokio nors paveikslo Valstybės dienai.

Jo dailės darbas buvo eksponuojamas ir Rokiškio kraštą garsinančioje XVII respublikinėje prakartėlių parodoje.

Investicijos atsiperka

Direktorė neslepia: didžiausia investicija šiuose namuose yra į žmogų. Jei jis keičia gyvenimą, tuomet jau nebesvarbu, kiek tūbelių dažų, kiek siūlų rinkinukų reikia nupirkti. Svarbu, kad kurtų ir tobulėtų.

O pono Edvardo darbai – dar ir puikus ekologiškos, žaliosios, tvarios kūrybos pavyzdys. Štai toji garsioji pilis sukurta faktiškai iš antrinių žaliavų – stiklo šukelių. Kituose panaudoti veidrodžio šukelės, vielutės. Kiti darbai – iš gamtos dovanų: akmenukų, kriauklyčių, medžio ritinėlių, kankorėžių, samanų. Pastaruoju metu pašnekovas įsisavina ir dekupažo techniką. Ir ne tik pats kuria: ponas Edvardas jau rengia edukacijas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video