Rokiškio Užimtumo tarnyba: grįžtama į prieškarantininį lygį (0)

Vyriausybei paskelbus, jog nuo birželio 16d. karantinas nebus pratęstas, šalyje vis labiau jaučiamas visų sričių pagyvėjimas ir pamažu vėl auganti darbo pasiūla rinkoje. Rokiškio rajono nedarbo lygį ir esamą situaciją komentavo Rokiškio Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Kokia nedarbo statistika buvo prieš karantiną Rokiškio rajone? Kaip išaugo bedarbių skaičius karantino metu?

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. Rokiškio rajone buvo registruota  2,8 tūkst. (17,0 proc.) darbo ieškančių asmenų. Registruotas nedarbas išaugo 2,6 proc.,  palyginti su kovo 1 d., kai darbo ieškojo 12,5 tūkst. (4,4 proc.) darbingo amžiaus Rokiškio raj. gyventojų.

Įprastai dėl darbo rinkos sezoniškumo nuo kovo mėnesio registruotas nedarbas mažėdavo.  Šiemet, paskelbus karantiną, sumažėjusi darbo jėgos paklausa ir išaugęs į Užimtumo tarnybą besikreipiančių darbo neturinčių asmenų skaičius lėmė, kad registruoto nedarbo rodikliai augo.

Ar pastaruoju metu jaučiamas situacijos pagerėjimas? Ar pastebite grįžtančius į darbus žmones? Ar dabar, karantinui einant į pabaigą, jaučiamas pozityvas, ar visgi situacija rajone mažai keičiasi? 

Šiuo metu stebimas registruoto nedarbo augimo tempo lėtėjimas, mažėja visoje šalyje besikreipiančių naujų klientų į Užimtumo tarnybą. Lietuvos verslas karantino laikotarpiu stengiasi išlaikyti darbo vietas ir išvengti darbuotojų atleidimų. Tai lemia ir valstybės taikomos ekonomikos skatinimo priemonės, pvz., subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams.

Taip pat nuo balandžio mėn. vidurio darbo rinkoje stebima teigiama didėjančio įsidarbinimo tendencija – pirmąją birželio mėn. savaitę tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams visoje šalyje įdarbinta daugiausia asmenų nuo karantino pradžios. Laisvėjančios karantino sąlygos ir vis platesnis spektras atnaujinamų veiklų bei paslaugų lėmė, kad įdarbinama vis daugiau asmenų. Šios tendencijos būdingos ir Rokiškio rajonui.

Darbo rinkos situacija Rokiškio raj. 2020 m. sausio–gegužės mėn.

Kaip dėl darbuotojų paklausos rajone? Ar pastebite paklausos padidėjimą?

Rokiškio raj. darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje mažiausiai darbo pasiūlymų registravo balandžio mėn., tačiau gegužę darbo rinka atsigavo, grįždama į prieškarantininį lygį – darbdaviai įregistravo beveik 3 kartus daugiau darbo pasiūlymų, palyginti su balandžiu.

Gegužę daugiausiai darbo pasiūlymų Rokiškio raj. pateikta dažytojams ir giminiškų profesijų darbininkams, krovikams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, parduotuvių pardavėjams, statybininkams montuotojams, grindų ir plytelių klojėjams.

Laisvos darbo vietos registruotos Rokiškio raj. darbdavių Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje 2020 m. sausio–gegužės mėn.

Kokia situacija dėl darbo vietų srityse, kurioms buvo taikomi griežčiausi karantino reikalavimai (maitinimo įstaigos, kavinės, barai, mažmeninės prekybos vietos ir kt.)?

Ekonominių veiklų, kurios karantino metu buvo sustabdytos arba ribojamos, Rokiškio raj. darbdaviai balandžio mėn. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje laisvų darbo vietų nepateikė.

Gegužės mėn. mažmeninės prekybos įmonės ieškojo pardavėjų ir pardavėjų–kasininkų. Pažymima, kad įprastai šių ekonominių veiklų įmonės nėra didžiausi darbo pasiūlymų teikėjai Rokiškio rajone.

Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą vykdančios įmonės, o iki karantino, t. y., vasarį – miško medžių auginimo ir kitą miškininkystės veiklą, bei virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamybą vykdančios įmonės.

Laisvos darbo vietos Rokiškio raj. registruotos Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje:

Kokios, Jūsų manymu, prognozės šiems metams? Ar gyventojai nusiteikę darbingai?

LR vyriausybės paskelbtas karantinas sudarė situaciją, kai dalis verslų negalėjo vykdyti veiklos arba jų veikla buvo apribota, todėl dalis įmonių peržiūrėjo savo plėtros, investicijų planus, iš naujo įvertino darbuotojų atliekamas funkcijas. Deja, bet dėl ekonominės situacijos ir veiklos pokyčių dalies darbuotojų atliekamos funkcijos tapo darbdaviui perteklinėmis, todėl darbuotojai neteko darbo. Daugeliu atveju tai nėra susiję su darbuotojų nekompetencija ar neatitikimu darbdavių keliamiems reikalavimas darbo vietai.

Darbo netekę asmenys susiduria su įvairia rizika – pajamų mažėjimu, žemesniu savęs vertinimu, blogėjančia psichine sveikata ir pan. Kadangi profesinė savirealizacija yra viena iš svarbių asmens motyvacijos dedamųjų, todėl įprastai darbo netekę asmenys visada aktyviai ieško naujų veiklos sričių ir profesinės karjeros galimybių.