Rokiškio seniūnui dar neteko nieko bausti už kapavietės nepriežiūrą (1)

Publikuota: 2020-06-16 Kategorija: Aktualijos
Rokiškio seniūnui dar neteko nieko bausti už kapavietės nepriežiūrą
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Kalneliškių kapinės.

Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės, numatyta, kad kapavietė laikoma neprižiūrima, jei ji netvarkoma bent dvejus metus. Sudaryti netvarkomų kapaviečių sąrašus, porą metų tikrinti, ar iš tiesų niekas jų netvarkė, turėtų speciali savivaldybės komisija. Jei kapavietė netvarkoma ir neprižiūrima, pasibaigus dvejų metų terminui, ji gali būti atiduota kitiems asmenims, kurie galėtų toje vietoje laidoti savo artimuosius. Tačiau gyventojų skaičiumi didžiausios Rokiškio miesto seniūnijos seniūnas Arūnas Krasauskas teigė, kad apleistų kapaviečių miesto kapinėse faktiškai nėra. Tad ir įspėti, bausti faktiškai nėra ką. O ir norinčiųjų laidoti artimuosius svetimame kape, kai Kalneliškių kapinėse užtektinai laisvos vietos, kol kas neatsirado.

Neprižiūrimų kapų nėra daug

Kintantis gyvenimo būdas, mažėjantis gyventojų skaičius bei didelė emigracija keičia nusistovėjusias tradicijas, netgi tokias konservatyvias, kaip kapaviečių priežiūra. Jei anksčiau buvo varžomasi, kas prašmatniau apsodins kapavietę, labiau išpuoselės gėles, tai dabar matoma kita tendencija. Nemažai rajono gyventojų, ypač vyresnių, nori sutvarkyti kapavietes taip, kad joms reiktų kuo mažesnės priežiūros. Ir tuo pačiu palikta daug mažiau vargo palikuonims tas kapavietes prižiūrėti. Jei gėles per sezoną reikia kelis kartus pakeisti, pasodintas laistyti, tai granito plokštės, trinkelės, spalvoti akmenukai ir kitos populiarios kapaviečių dangos tokios preciziškos priežiūros nereikalauja. 

Tad ir visiškai neprižiūrimų kapaviečių nei Rokiškio senosiose, nei Kalneliškių kapinėse, pasak miesto seniūno A. Krasausko, nėra daug. „Nėra taip, kad tie kapai visiškai neprižiūrimi. Jei artimieji išvykę į užsienį, būna, kad kokia kaimynė, giminaitė vis tiek uždega žvakutę, pamerkia gėlių. Taigi, negalima teigti, kad kapavietė neprižiūrima“, – sakė pašnekovas.

Jei atsirastų tokių kapaviečių, kurių jau ilgą laiką niekas nelanko, pasak seniūno, niekas jų taip paprastai nenusavintų. Pirmiausia ieškotų, kam jos priklauso, bandytų susisiekti su artimaisiais. Nors yra Vyriausybės nustatyta tvarka, remiantis kuria kapavietę galima nusavinti ir perduoti kitiems, seniūnas sakė, kad tokia tvarka niekas dar nepasinaudojo. Nes, paprasčiausiai, nėra poreikio. Kalneliškių kapinėse kol kas vietos netrūksta. O Rokiškio senosios kapinės yra riboto naudojimo, jose leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėje, jei išpildomos tam tikros sąlygos.

Ramybės laikas – 25-eri metai

Pagrindinė sąlyga: ar pasibaigęs kapo ramybės metas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kapo negalima judinti 25-erius metus po paskutiniojo palaidojimo. Pasak seniūno A. Krasausko, išimtis taikoma laidojant urną – ją nebūtina tiek giliai užkasti kaip karstą.

Norintiesiems laidoti artimuosius Kalneliškių kapinėse, skiriama standartinio ploto: 2,5x2,8 m kapavietė. 

Kapavietės priežiūrai ypatingų reikalavimų nėra: norintieji aklinai ją užkloti granito plokšte, kitokia danga jokių leidimų neturi pateikti. O va štai auginti plačius ir aukštus augalus leidimo jau reiktų, jo prašyti reiktų miesto seniūnijoje. Tačiau, pasak A. Krasausko, didelių augalų, pavyzdžiui, koloninių tujų, sodinimo mada seniai praėjusi, todėl ir leidimo tokiam augalui sodinti iki šiol niekas nesikreipė. 

Aukštos koloninės tujos – kapines prižiūrinčiųjų keiksmažodis. Mat nuo jų paprastai pribyra šakelių ir sėklų ir į aplinkines kapavietes. Todėl seniūnija pjauna tujas, kurios auga ne kapavietėse. O jei toks kliuvinys auga kieno nors kapavietėje, tada augalą pašalinti turėtų ją prižiūrintys asmenys.

Nepamiršti ir tie, kurių jau niekas neprisimena

Rokiškio senosios kapinės unikalios savo palaidojimais. Rokiškio krašto muziejaus specialistai jose netgi surengė kelias edukacijas, pasakojo apie čia palaidotus žymius, kraštui nusipelniusius žmones. Šalia koplyčios išsiskiria grupė senų kapaviečių, padabintų granitiniais, marmuriniais lakoniškos formos kryžiais. Tai – Rokiškio dvaro personalo kapavietės. Jose palaidoti ir dvaro ekonomai, ir kiti darbuotojai, netgi dvaro muzikantai. Akivaizdu, kad jų artimųjų jau seniai nelikę. Ne visi mirusieji buvo lietuviai. Antai kapinių pakraštyje palaidotas dvaro muzikas italas Elijas Djotas. Tokie kapai nėra apleisti. Pasak seniūno, yra sudaryta sutartis su AB „Rokiškio komunalininkas“, kurio darbuotojai ir prižiūri šias kapavietes.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą