Nei logikos, nei prasmės (12)

Publikuota: 2019-10-03 Kategorija: Aktualijos
Nei logikos, nei prasmės
Lina Dūdaitė-Kralikienė / Jaunystės 23-ojo namo gyventojo manymu, šis ženklas pastatytas ne vietoje.

Problema dėl automobilių statymo ir Jaunystės 23-ajame name. Čia kampu pastatyti du nemaži daugiabučiai, o aikštelė primena kišenėlę. Automobilių statymui joje reguliuoti pastatytas ženklas. Į kurį žiūrėdami vietiniai gyventojai ir svečiai tik pečiais gūžčioja: „Nei prasmės, nei logikos“. Gyventojai tolerantiškiau žiūrėtų į šią keistenybę, jei ne vienas ypač akylas namo gyventojas, kurio pranešimų dėka jau buvo nubausti keli asmenys, išdrįsę į Jaunystės 23-ojo namo fasadą atsukti ne statomą automobilio priekį, o, dovanokite, duslintuvą.

Šią problemą iškėlė vienas namo gyventojų. Neseniai atsikraustęs vyras pamatė keistenybę: automobilių statymą namo kieme reglamentuojantį ženklą. Aplinkinėse aikštelėse tokių stebuklų nėra. Kaip sako vyriškis, šis ženklas atsirado tikriausiai todėl, kad mažoje, kišenytę primenančioje aikštelėje, netelpa automobiliai, ir dviejų namų gyventojai susitarė šiek tiek praplėsti savo aikštelę ir pusę automobilio statyti ant žaliosios vejos.
Kadangi aikštelės borteliai žemi, tai nesunku padaryti. Matyt tada ir buvo sutarta neniokoti žaliosios vejos ir automobilius toje aikštelės dalyje statyti priekiu į Jaunystės 23-ojo namo fasadą. Logikos tokiame sprendime, kaip sako pašnekovas, lyg ir būta: taip priekiniai varantieji automobilių ratai neniokotų žaliosios vejos, galbūt ant jos nelašėtų tepalai, aušinimo skystis ir pan.
Tačiau reali situacija tokia, kad toje vietoje kur statomos mašinos, žaliosios vejos seniai nėra: automobilių ratai šią jos dalį pavertė kietai suplūkta asla. Taigi, ir automobilius statyti priekiu į namo fasadą nebėra jokios prasmės.
Tačiau yra stovėjimą aikštelėje reglamentuojantis ženklas. Kuris, pašnekovo manymu, pastatytas ne vietoje ir minėtajai aikštelės daliai negalioja. Be to, gerai įsižiūrėjus, tai šio ženklo dėka, jei sutiktume, kad jis galioja tai aikštelės daliai, būtų galima bausti visus ten automobilius pastačiusius vairuotojus. Mat ženklas rodo, kad automobilį reikia statyti galu prie bortelio. O kaip jau minėta, visi automobiliai priekiniais ratais yra užvažiavę ant vejos, ir bortelis liko kažkur ties automobilio viduriu.
Pašnekovo manymu, ženklas galioja tai aikštelės daliai, tiksliau sakant, įvažiavimui į ją, kur automobiliai statomi šonu prie bortelio. Pastatyti juos galu į bortelį būtų didžiausia kvailystė: nors vienas taip pastatęs mašiną, užkištų pravažiavimą it kamštis.
„Būtų galima juoktis iš mūsų kiemo keistenybių. Jei ne vienas bet... Turime mes čia vieną aktyvistą. Kuris nuolatos pro langą stebi automobilius. Nauji namo gyventojai randa lapelius, kad čia automobilių nestatytų. Ne taip mašiną pastačiusiam namo svečiui buvo iškviesta policija. Žmogus tylomis sumokėjo baudą, nors tikrai galėjo pasiginčyti dėl ženklo galiojimo“, – pasakojo pašnekovas. Jam juokinga ir nuostata, kad automobiliai ratais neišvažinėtų žaliosios vejos. „Visų pirma, tos vejos jau seniai nėra. Antra, ne visų automobilių varantieji ratai yra priekiniai. Trečia, jei automobilius statytume taip, kaip reikalaujama, tai mažoje aikštelėje jų tilptų tik viena eilė“, – sakė pašnekovas.
Jis šią problemą kelia ir dėl to, kad ne ženklais reikia spręsti daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių klausimą. „Pradėkime nuo to, kad yra tokia realybė: automobilių daugėja. Kiekviename bute yra po du, kartais ir daugiau vairuotojų. Ir jiems automobilis – ne prabanga, o darbo priemonė. Toliau, mašinos didėja, joms reikia daugiau vietos. Aikštelės užkištos, prasideda gyventojų nesutarimai dėl vietų. Ši problema ypač aktuali dabar, kai nebeleidžiama automobilių nakčiai statyti „Norfos“ aikštelėje“, – kalbėjo vyras.
Kita ne mažiau aktuali problema: gyventojų saugumas. Kaip užkištuose kiemuose pravažiuoti greitosios pagalbos, jau nekalbant apie ugniagesių automobilį. „Mačiau, kaip kieme manevruoja greitoji. Jei ten žmogui būtų reikėję skubios pagalbos, tai kol automobilis bandė prasibrauti iki laiptinės, ligonis būtų miręs. Jei daugiabutyje po 17 val. kiltų gaisras, aš neįsivaizduoju, kaip ugniagesiai privažiuotų jo gesinti. O juk butas, sutikite, labai rimtas turtas: jo kainos seniai perkopė 20 tūkst. Eur ribą. Nekalbant jau apie žmonių gyvybę ir saugumą“, – problemą kėlė pašnekovas.
Koks būtų sprendimas? Aišku, daugiabučių namų aikštelių plėtra. Tą galima padaryti tik žaliųjų erdvių sąskaita. „Mes nieko nesitikime nei iš rajono, nei iš miesto valdžios. Geriausias sprendimas būtų leisti patiems gyventojams susitvarkyti aikšteles.  Štai kad ir ta sena sovietinė žaidimų aikštelė, kurioje pas mus niekas nežaidžia. Namo vaikai eina į kitas, gražesnes, įdomesnes, kurių yra netoliese. Nuimkim tuos senus išklerusius gaublius, atsiras vietos. Neseniai pjovė medžius, tereiktų išpjauti  tik dar vieną menkavertę liepą. O toliau – sušaukti namų gyventojų talką. Nukastume šiek tiek žemės, atvežtume žvyro ir skaldos, ir viskas“, – paprastą, bet efektyvų būdą siūlė pašnekovas.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą