Kupiškio rajono vandenvietėse rastas padidėjęs arseno kiekis (1)

Publikuota: 2019-07-05 Kategorija: Aktualijos
Kupiškio rajono vandenvietėse rastas padidėjęs arseno kiekis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas informuoja, kad 2019 m. liepos 4 d. gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. liepos 3 d. pranešimą apie geriamojo vandens saugos reikalavimų pažeidimą trijose Kupiškio r. esančiuose vandenvietėse. Skapiškio mstl. centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje nustatyta arseno rodiklio vertė – 10,8 µg/l, Naivių k., – 12,3  µg/l, Laičių k.– 13,8 µg/l viršijo Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuotas vertes (norma – 10 µg/l).

Arseno paplitimas aplinkoje

Arsenas į aplinką patenka  dėl natūralių gamtinių sąlygų.  Tačiau labai svarbi arseno patekimui į aplinką yra žmogaus veikla: chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Taip pat kaip priedas, panaudojamas vario, švino lydiniuose, odų ir kailių konservacijai, stiklų nuskaidrinimui, vaistų, pesticidų, antiseptikų, dažų, puslaidininkių gamyboje. Arseno yra ir akmens anglies pelenuose.

Arsenas – nuodingas cheminis elementas

Arsenas pasižymi bendratoksiniu, kumuliatyviniu (besikaupiančiu organizme) poveikiu. Ypač dideliu neigiamu poveikiu pasižymi arseno neorganiniai junginiai. Veikdamas ilgą laiką, priklausomai nuo poveikio lygio (kiekio), arsenas gali sukelti odos, nervų sistemos, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų pakenkimus, virškinimo trakto  sutrikimus, diabetą, vėžinius susirgimus. Arsenas per placentą gali patekti į dar negimusio kūdikio organizmą, todėl nėščioms moterims, nuolat vartojančioms arsenu užterštą geriamąjį vandenį ar maistą, padidėja persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, vaikų protinio atsilikimo rizika, jaunų žmonių mirtis. Didelės arseno  dozės gali sukelti ūmius apsinuodijimus.

Geriamojo vandens kokybės rodikliai

Geriamojo vandens saugos ir  kokybės rodikliai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”. Dėl galimo neigiamo poveikio arseno kiekis negali viršyti 10 µg/ l. Šioje higienos normoje nustatyti ir kitų cheminių teršalų neviršytini rodikliai.

Geriamojo vandens tiekėjas pateikė informaciją, kad gyventojai aprūpinami fasuotu geriamuoju vandeniu.

Rekomenduojame ištirti individualių šachtinių šulinių vandenį dėl arseno koncentracijos jame

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys galimybių naudotis viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, vandeniu apsirūpina individualiai ir rūpinasi asmeniniame namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe“.  Gyventojams,  vartojantiems geriamąjį vandenį iš individualių gręžinių ar šachtinių šulinių,  rekomenduojame ištirti jį laboratorijoje, dėl arseno koncentracijos jame nustatymo, siekiant apsaugoti sveikatą.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video