Kol vieni atliekas rūšiuoja, kiti jomis atsikrato miškuose (0)

Lietuvos miškuose randama ir surenkama tonos nebetinkamų naudoti padangų ir kasmet šie skaičiai tik auga. Labiausiai problema išryškėja pavasarį ir rudenį, kai keičiamos sezoninės padangos. Kokia padėtis Rokiškio regiono padaliniui priklausančiuose miškuose klausėme Valstybinių miškų ūrėdijos Rokiškio regiono padalinio viršininko Kęstučio Skvarnavičiaus.

Įprotis atsikratyti atliekomis, išvežant jas į miškus, niekur nedingo

Pasak pašnekovo, Valstybinių miškų ūrėdijos Rokiškio regiono padalinio administruojama teritorija apima Kupiškio ir Rokiškio rajonus ir užima beveik 35 000 ha.

"Teritorija nemaža, ir tikrai gaila, kad žmonių įprotis atsikratyti atliekomis išvežant jas į mišką, niekur nedingo. Labiausiai problema išryškėja pavasarį, nutirpus sniegui, dar nesuvešėjus augalijai pradeda „šviesti“ žmogaus „dovanos“ miškui. Todėl pavasarį, tik baigus miškasodį, organizuojame atliekų miškuose rinkimą ir išvežimą: miškuose surenkami didesni atliekų kiekiai. Šie darbai, tik mažesniu intensyvumu, vykdomi ištisus metus. Kalbant apie padangas, tai padalinio miškuose surenkamų padangų kiekis nežymiai, tačiau auga. Jei per 2019 metus padalinio miškuose buvo surinkta ir atliekų tvarkytojams priduota 2,08 tonos padangų, tai per penkis šių metų mėnesius – surinkta 1,56 tonos padangų. Tendencija – randamų miškuose padangų skaičius išauga jų keitimo metu pavasarį bei rudenį"- apie surenkamas atliekas miškuose sako K.Skvarnavičius.

Pažeidėjų drausminimui planuojama įsigyti aplinkos stebėjimo vaizdo sistemas

Padalinio vadovas K.Skvarnavičius sako, kad kiekvieną mėnesį, siekdami užtikrinti valstybės turto apsaugą, užkirsti kelią miško gaisrams, miško šiukšlinimui, padalinyje organizuoja reidus, kuomet jau ne darbo dienomis patruliuojama bei tikrinami miško lankytojai, kirtėjai, medienos vežėjai. Šiems tikslams šiais metais planuojama įsigyti ir pradėti naudoti miškų stebėjimo kameros. "Dažnai tenka perspėti miško lankytojus, kaip teisingai reikia elgtis su ugnimi bei kokią turėtų palikti poilsiavietę išvažiuodami"- teigia K.Skvarnavičius.

Už atsikratymą atliekomis miške gręsia administracinė atsakomybė

Pašnekovas primena, kad pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį, šiukšlių maišelio išmetimas miške gyventojui gali kainuoti nuo 30 iki 90 eurų, o vienos padangos palikimas miške nuo 60 iki 140 eurų.  Ir retoriškai klausia - "ar verta rizikuoti tokiais pinigais, kai senas padangas iki penkių vienetų galima nugabenti į stambių gabaritų surinkimo aikštelę?"

Paliktos gamtoje, padangos išskiria pavojingas žmogaus sveikatai medžiagas

"Padanga priskiriama pavojingų atliekų kategorijai. Natūraliai gulėdama gamtoje ji suyra per 120 metų. Dūlėdama ji išskiria žmogaus sveikatai pavojingus sunkiuosius metalus, o deganti guma išskiria itin toksiškus dūmus ir yra sunkiai gesinamas ugnies židinys" - apie daromą žalą gamtai ir sveikatai pasakoja pašnekovas.

Gyventojai raginami būti sąmoningais ir apie pastebėtus šiukšlintojus pranešti tarnyboms

"Manau, kad nei vienam iš skaitytojų privačios nuosavybės teise valdančių žemės ar miško sklypą, nesinorėtų joje rasti priekabos šiukšlių ar kalnelio padangų, nei vienam iš miško lankytojų nesinorėtų atvykus į poilsiavietę sėdėti tarp skraidančių popierių, maišelių, saugotis stiklo šukių. Todėl pirmiausia gerbkime vieni kitus ir apsilankę miške palikime jį tokį, kokį radote"- apeliuoja į samoningumą K.Skvarnavičius, o visų neabejingų miškui ir pastebėjusių, nufotografavusių, nufilmavusių ar kitaip užfiksavusių miško šiukšlintojus ar neleistinai miške besielgiančius asmenis, labai prašo pranešti telefonu 8 618 13033 ar elektroniniu paštu rokiskis@vmu.lt.

Dėkojame už pokalbį.