Gausėja knygų apie Rokiškio kraštą: netrukus bus pristatytas leidinys apie Kamajų bažnyčią (0)

Ateinantys metai Kamajams – iš ties išskirtiniai. Miestelis paskelbtas „Mažąja Lietuvos kultūros sostine“, o visai neseniai Kultūros paveldo departamentas paskelbė, jog 2024-ųjų pradžioje bus pristatyta gausiai iliustruota knyga „Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia“.

Trečioji atstatytoji

1635 metais Kamajuose iškilusioje Šv. Kazimiero bažnyčioje XIX amžiaus pradžioje kunigavo Antanas Strazdas – vienas lietuvių poezijos pradininkų. Tačiau bažnyčia garsėja ir kitomis asmenybėmis, tarp kurių netrūko tiek caro valdžios rūstybę užsitraukusių maištininkų, tiek sovietų metais dvasiniu parapijos gyvenimu drąsiai besirūpinusių dvasininkų.

Šiuo metu stovinti bažnyčia yra jau trečioji ir yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Ji pastatyta pagal Rygos architekto Floryano Wyganowskio projektą. Kada buvo baigti statybos darbai nėra iki galo aišku – minimos net kelios datos: 1903 m., 1905 m., 1909 m.

Šv. Kazimiero bažnyčios bokštai kažkada buvo aukštesni už Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios, tačiau po II-ojo pasaulinio karo jų neliko, nors atstatyti smailes buvo norima ne kartą.

Unikali viskuo

Kalbant apie miestelio bažnyčią žinoma, kad 1908–1909 metais joje buvo įrengti Vladislovo Pšibitnevskio pagaminti vitražai.

Kryžiaus plano, istorizmo architektūros, su gausybe neogotikos elementų dvibokštė raudonų plytų bažnyčia, net ir nebūdama pačiame miestelio centre, tapo akivaizdžia jo architektūrine dominante. Šventoriuje įkurtos senosios, bet iki šiol naudojamos miestelio kapinės.

Čia išlikęs ir buvęs šarvojimo pastatas, kuriame dabar įrengtas interaktyvus A. Strazdo muziejus. Aplink apstu smulkiosios architektūros elementų: koplytstulpis su šv. Jono figūra, medinė koplytėlė su Rūpintojėliu, įspūdingas trijų tarpsnių kryžius.

Viename iš bažnyčios bokštų esančioje varpinėje iki šiol naudojamas vienas iš dviejų varpų, kurie buvo pagaminti 1841 ir 1855 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo išgabenti į Rusiją, vėliau susigrąžintas tik didysis, taip ir nespėtas perlydyti į patrankas.

Paveldas ir grindinys

Šv. Kazimiero bažnyčios vidaus erdvė yra trijų navų: viduriniosios skliautai – cilindro formos, šoninių – kryžminiai.

Bažnyčios puošmena laikomi Aleksandro Zaborskio dirbtuvėse prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurti trys ąžuoliniai ir paauksuoti altoriai.

Didysis altorius su nuleidžiamu bažnyčios globėjo Šv. Kazimiero bei nuolatiniu Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslais yra dviejų tarpsnių, jo aukštis – apie 21 m. Paauksuotais drožiniais dekoruota ir sakykla.

1934 m. bažnyčioje įrengti iki šiol veikiantys vargonai, pagaminti tuomečiame Karaliaučiuje bendrovės „Goebeland und S.S.“.

Saugotinu kultūros paveldo objektu Kamajuose pripažintas ir centrinės aikštės grindinys.