Auksiniai Sosnovskio barščiai (0)

Buvo paskelbta, kad iki liepos vidurio šalies savivaldybės gali kreiptis paramos, skirtos naikinti Sosnovskio barščiams. Žadama suma – 600 tūkst. Eur. Tačiau rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darutis Krivas atviras: mūsų rajonas iš šios sumos gaus lygiai... 0. Nors Sosnovskio barščių plantacijų mūsų rajone netrūksta.

Ministras tikisi...

„Tikimės, kad svari – daugiau kaip pusės milijono eurų parama – padės savivaldybėms veiksmingai kovoti su invaziniu Sosnovskio barščiu ir stabdyti jo plitimą“, – sprendimą komentavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Paramą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos norinčios gauti savivaldybės Sosnovskio barštį turės naikinti tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, savivaldybės turės būti parengusios šio invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą. Maksimali dotacija projektui – iki 100 tūkst. eurų, bus kompensuojama iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o projektai turės būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Paraiškas savivaldybės galės teikti iki liepos 15 dienos, o sutartis planuojama pasirašyti iki metų pabaigos. Paraiškos bus vertinamos pagal tai, ar Sosnovskio barščio plotai yra saugomose teritorijose, urbanizuotose teritorijose, ar savivaldybė prisideda savo lėšomis ir naikins šį augalą ne trumpiau kaip penkerius metus.

Kuo pavojingas šis augalas

Sosnovskio barščiai – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 70 metų. Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus. Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos. Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo organus. Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.

O populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planų... nėra

Rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas D. Krivas atviras: Sosnovskio barščių naikinimas mūsų rajone svarbus ir aktualus klausimas. Ir labai brangus. Praėjusius dvejus metus rajono savivaldybė pati skyrė lėšų šiai problemai spręsti. Tačiau, pasak pašnekovo, Sosnovskio barščius užveisti buvo lengva, o išnaikinti – sunku ir brangu. Naikinimo darbus apsunkina ir tai, kad šalyje nėra patvirtintos vieningos jų naikinimo technologijos. Tad kiekvienoje savivaldybėje tai daroma skirtingais metodais. Mūsų rajone šiuos invazinius augalus naikinti bandoma dviem būdais: specialiais chemikalais bei tiesiog fiziniu iškasimu. Pirmasis būdas efektyvesnis, bet chemikalų naudojimas griežtai ribojamas: pavyzdžiui, taip naikinti negalima barščių, augančių grioviuose. O jie ten augti mėgsta: pakanka vandens, saulės šviesos, be to, nejudinama žemė. Kitas būdas šalinti Sosnovskio barščius yra dar imlesnis darbui bei ištekliams, be to – sezoninis. Augalus galima tiesiog bandyti iškasti. Tiesa, šiuo metu to daryti griežtai nepatartina: saulės atokaitoje augantis barštis labai pavojingas net tiems, kurie yra šalia jo, nekalbant apie jį pjaunančius ar bandančius iškasti. D. Krivas sakė, kad taip naikinti Sosnovskio barščius galima ankstų pavasarį, kol jie dar neišsikeroję. Apie tai, kaip brangu ir sudėtinga yra naikinti šį augalą, liudija faktas: per dvejus metus tam buvo skirta 20 tūkst. Eur savivaldybės lėšų, o už juos nuo invazinio augalo išvaduota tik septyni su trupučiu hektaro.

Todėl rajono savivaldybė mielai pasinaudotų valstybės teikiama parama. Bet yra vienas bet... Nėra populiacijos gausos reguliavimo veiksmų plano. Žinoma, galima būtų apkaltinti rajono savivaldybę, kad ji jo neparuošė. Jei ne vienas faktas: D. Krivo žiniomis, vienintelė jį turinti savivaldybė visoje šalyje yra Vilniaus rajono.

Planas, pasak pašnekovo, sudėtingas dokumentas. Rajono savivaldybė rengiasi skelbti jo parengimo darbų pirkimą. Kiek jie galėtų atsieiti, sunku prognozuoti. Tačiau akivaizdu, kad per mėnesį tas planas neatsiras. „Iš tų 600 tūkst. Eur mes gausime lygiai... 0“, – paaiškino specialistas.

Veisė 50 metų, tiek pat metų jį ir naikins

Pašnekovas prognozuoja: Sosnovskio barščių naikinimas bus ilgas ir lėšoms imlus procesas. Pasak jo, Sosnovskio barštis yra invazinis augalas, sovietmečiu atvežtas iš Šiaurės Kaukazo, kaip galima siloso galvijams viena sudedamųjų dalių. Nors idėja šiuo augalu šerti gyvulius nepasitvirtino, barštis išplito visoje Lietuvoje. Didžiausios jo „plantacijos“ mūsų rajone yra Maineivose, Pandėlio sen., Panemunėlio sen. O išplitęs jis po visą rajoną, netgi ir Rokiškyje yra pavienių žemės plotelių, kuriuose jis plito. Jei į kolūkių laukus šis augalas atkeliavo kaip pašaras, tai į sodybas – kaip dekoratyvinis augalas. Mat skėtį primenantys dideli, dažnai daugiau nei metrą skersmens siekiantys jo žiedynai kitados pasirodė puiki sodybų puošmena. O dabar jais atsikratyti privačių žemių savininkai nerodo didelio noro.

Pasak D. Krivo, kaip ir bet kuris invazinis augalas, Sosnovskio barštis neturi jokių gamtinių priešų: nei gyvuliai, nei žvėrys jo tiesiog neėda. Taigi, jis niekieno netrukdomas ir tarpsta ten, kur yra nejudinama žemė ir užtenka saulės šviesos. Miškų aikštelėse, grioviuose, aplink sodybas ir kitur, kur metų metus nejudinama žemė. Kaimuose matomas įdomus reiškinys: ne vienas ūkininkas jau turi po kelias kaimo sodybas, kurias jis nusipirko kartu su žeme. Dirbama žemė išnaudojama ūkio reikmėms. O prie sodybų esančiuose darželiuose, soduose, kur kitados buvo pasėti pavieniai augalai, jie plinta. Lygiai taip atsitinka ir tuomet, jei sodybos atitenka didmiesčiuose gyvenantiems paveldėtojams, kurie nedažnai apsilanko, ir dar rečiau tvarko jiems priklausantį turtą.

Kokia turėtų būti išeitis? Pasak pašnekovo, reikia sukurti vieningą sistemą. Kaip ir valstybinės, taip ir privačios žemės savininkai turėtų rūpintis savuoju turtu ir naikinti šį invazinį augalą. Turi būti ir vieninga technologija, ir bendros pastangos. Ir visuomenės nusiteikimas, kad procesas bus ilgas. „Tie barščiai buvo auginami 50 metų. Nereikia tikėtis, kad per metus ar kelis pavyks juos išnaikinti. Procesas truks dešimtmečius“, – prognozavo D. Krivas.