Ledo ritulio čempionato finalas: rekordinis žiūrovų skaičius, aistruolių „karai“ ir istorinis Juodupės komandos pasiekimas (8)

Važiuodamos į Elektrėnus, gausios Juodupės sirgalių pajėgos svarstė: gal pavyks apkartinti numatomą šventę Elektrėnų „Energijai“? Nors to Juodupės ledo ritulininkams padaryti nepavyko, jie gali didžiuotis pasiekę visų laikų geriausią komandos rezultatą. O rekordiniam sirgalių skaičiui ši komanda dovanojo nuostabią šventę. Be to, būtent mūsiškiai Lietuvos ledo ritulio čempionate padėjo tašką: jie įmušė paskutinį įvartį. O Juodupės sirgaliai laimėjo savąją kovą: nors elektrėniškiai paskutinėms finalo rungtynėms savo pajėgas pastiprino muzikine grupe, tačiau po Elektrėnų ledo rūmų skliautais kur kas garsiau skambėjo šimtų žiūrovų traukiama tradicinė daina „Trūks plyš, kas laimės? Juodupė!“ Beje, šios rungtynės vėl rekordinės – jas, juodupėnų komandos vadovų duomenimis, stebėjo daugiau nei 850 žiūrovų.

Retorinis klausimas

Juodupė – vienintelė komanda, šiemet metusi pirštinę Elektrėnų „Energijai“. Elektrėniškiai jau tris sezonus Lietuvos čempionate nepatyrė pralaimėjimų, tačiau tik juodupėnai jiems nusileisdavo nedideliais skirtumais, o likusias komandas „Energija“ tiesiog triuškino. Juodupės, kurioje ledo ritulys yra ne tiesiog mylima sporto šaka, o visą bendruomenę vienijantis reiškinys, sirgaliai ir žaidėjai neslėpė ketiną sugadinti šventę „Energijai“. Kuriai, kaip rašė oficialius ledo ritulio portalas hockey.lt, „ šeimininkų ausyse jau skamba ir medalių skimbčiojimas“. „Tuoj mes jiems paskimbčiosim“, - su šypsena kalbėjo ne vienas Juodupės aistruolis. Ir pažadą tęsėjo: visas rungtynes aikštėje girdėti griausmingos Juodupės sirgalių skanduotės ir palaikymo šūksniai, užgožę ne tik medalių skimbčiojimą, bet ir visą Elektrėnų komandą muzikos grupę su jos instrumentais ir mikrofonais.  

Patys „neprarėkė“, pasikvietė grupę

Beje, pastarosios klausimu juodupėnai taip pat turėjo savo nuomonę. Į klausimą, ar elektrėniškiai sumanė surengti šventę žiūrovams ir dovanoti grupės „Basi“ koncertą, patyrę aistruoliai atsakydavo ironiška šypsena. Jų manymu, grupė buvo slaptasis ginklas, skirtas užgožti juodupėnų dainas ir skanduotes. Mat savoje aikštėje elektrėniškiai žaidėjai jaučiasi tarsi išvykoje, o mažesnėms vietinių sirgalių pajėgoms per sunku dainomis ir skanduotėmis varžytis su Juodupės gerbėjų armija. Juodupėnai vieni kitiems rodė draugo, stebinčio rungtynių tiesioginę transliaciją internet, žinutę, esą komentatorius stebėjosi šių aistruolių atkaklumu ir pagarba savo komandai: nors finalo serijos favoritas – aiškus, tačiau Juodupės sirgaliai nepatingėjo atvažiuoti apie 200 km palaikyti savo komandos. „Negi komentatorius mano, kad mes savo komandą palaikome tik tada, kai ji laimi? Mes už ją visada ir visur!“ - teigė vienas kalbintų aistruolių.

Dar gerokiai prieš rungtynes prie Elektrėnų ledo rūmų kasų nutįso žiūrovų eilės. Bilietais prekiavusios moterys baiminosi, ar užteks visiems spausdintų bilietų. Užteko.

Eilėje prie bilietų – ir jaunimas, ir šeimos su mažyliais, ir pagyvenusios poros. Ką palaiko dauguma aistruolių, akivaizdžiai, matyti: ant tėčio rankų snaudžia Juodupės komandos firminiu šalikėliu papuoštas mažylis. Elektrėnų ledo rūmų prieigose ryškiai šviečia geltonai-juodai dryžuotų juodupėniškų kepurių bei šalikų gausa. O štai raudonai baltomis elektrėniškių spalvomis pasidabinęs vos vienas kitas žiūrovas. „Jų namuose tokia šventė, o Elektrėnų žmonės vangiai renkasi į rungtynes“, - stebėjosi juodupėnų aistruoliai. O jų gausios pajėgos atvažiavo ne tik iš Juodupės, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Šakių. O kaip gi be Juodupės spalvomis išdažyto „moskvičiuko“? Ši sirgalių mašinytė papuošė ne vieno ledo ritulio fano facebook paskyrą.

Palaikyti juodupėnų atvyko ir Seimo narys Raimundas Martinėlis. Rungtynių atmosfera nepaliko abejingų: ramu būdu garsėjantis politikas tikriausiai nė pats nepastebėjo, kaip su visa sirgalių armija pašoko ant kojų po ginčytino arbitro sprendimo.

Juodupėnų komandos vadovai po rungtynių gavo duomenų, kad jose vėl sumuštas žiūrimumo rekodras. Iki tol rekordinėmis buvo pirmosios finalo rungtynės su 718 žiūrovų, o šias stebėjo daugiau nei 850 aistruolių.

Žibančiomis akimis

Nors pirmąsias dvejas finalo rungtynes (žaidžiama iki trijų pergalių) 5:2 ir 2:0 laimėjo „Energija“, Juodupės žaidėjai, kaip prieš rungtynes sakė komandos treneris Antanas Gricius, neketino tiesiog pasiimti sidabro medalių. Jie ant ledo žengė žibančiomis akimis kovoti dėl savojo klubo garbės. Ir, žinoma, pratęsti finalo seriją. „Kokie dar apdovanojimai! Komanda užsidegusi ceremoniją atidėti“, - sakė jis. Geros nuotaikos neslėpė ir komandos direktorius Algirdas Kazinavičius.

Jų nuojauta pasitvirtino: visą pirmąjį kėlinį „Energijos“ žaidėjai vargo šturmuodami juodupėnų vartus ir gindami savuosius. O šiems nuolatos grėsė pavojus. Ir jei ne fantastiškas elektrėniškių vartininko aštuoniolikmečio Elvino Karlos žaidimas, rezultatas būtų buvęs Juodupės naudai. Tačiau vartininkas „traukė“ ir gaudė ritulį po fantastiško grožio juodupėnų smūgių. Juodupėnų vartininkui pirmajame kėlinyje darbo buvo mažiau. Visgi pirmajam rungtynių trečdaliui artėjant prie pabaigos, „Energijos“ žaidėjai įsižaidė ir Rolandas Aliukonis išvedė šeimininkus į priekį. Po poros minučių prasižengė „Juodupės“ žaidėjas Marselis Bakijevas ir buvo pasodintas ant baudos suolelio. Šeimininkų žaidėjas Deividas Kazlauskas išnaudojo kiekybinį pranašumą ir pelnė antrąjį „Energijos“ įvartį.

Antrajame kėlinyje sėkmė lydėjo svečius. Kiekybine persvara pasinaudojo juodupėnai ir Aleksejus Nikulinas pelnė atsakomąjį įvartį. Tribūnose kilo uraganinė plojimų ir skanduočių banga. Deja, netrukus „Energija“ vėl atstatė saugią persvarą 3:1, pasižymėjo Povilas Verenis. O po kelių minučių sėkmė lydėjo ir elektrėniškį Ilją Četvertaką: šeimininkų persvarą jis padidino iki 4:1. Juodupėnai, palaikomi sirgalių, neketino ramiai baigti rungtynių: gynėjas Artūras Katulis skirtumą vėl sušvelnino iki dviejų įvarčių. Šis įvartis elektrėniškiams buvo ypač nemalonus, nes buvo įmuštas, kaip sakoma, „į rūbinę“: paskutiniosiomis antrojo kėlinio minutėmis.

Rungtynės be peštynių – dailusis čiuožimas

Trečiajame kėlinyje – vėl elektrėniškių sėkmė. Aimas Fiščevas ir I. Četvertakas į juodupėnų vartus įmušė po įvartį ir šeimininkai atitrūko 6:2. Vėl atkaklios juodupėnų atakos, vėl fantastiškas elektrėniškio vartininko E. Karlos žaidimas. Tačiau juodupėnams nuleisti rankas ir ramiai atlikti rungtynių formalumus neleido savigarba bei žiūrovų palaikymas. Kas, kad rungtynėse, atrodė, jau sudėti visi taškai. Ir štai, pačioje rungtynių pabaigoje prie Elektrėnų komandos vartų abiejų ekipų žaidėjai susistumdė. Tokie incidentai ledo ritulyje nėra retenybė, apie šį sportą sakoma, kad ledo ritulys be peštynių – dailusis čiuožimas. Peštukai įsismarkavo ir arbitrai iš Baltarusijos gerokai pavargo, kol juos išskyrė. Juodupėnui jie skyrė dviejų minučių nuobaudą, o štai elektrėniškį, antrojo įvarčio autorių D. Kazlauską teisėjai ant suolelio pasodino iki pat rungtynių pabaigos. Ir štai, tiksint paskutinėms rungtynių minutėms skambų tašką finalo serijoje padėjo Juodupės gynėjas A. Katulis. Pasiuntęs ritulį į E. Karlos ginamus vartus jis įrodė, kad ir šį vartininką įmanoma įveikti. Sirgaliai neslėpė pasididžiavimo, kad paskutinįjį šio sezono Lietuvos čempionato įvartį pelnė juodupėnas.

Apdovanojimų ceremonijoje Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Petras Nausėda ne kartą pabrėžė juodupėnų komandos istorinę pergalę, gyrė jos fantastiškus sirgalius ir jiems dėkojo. Sidabro medaliais pasidabinę Juodupės žaidėjai džiaugėsi kartu su ištikimiausiais gerbėjais, klausė pagyrų ir palinkėjimų. Jie namo parsivežė ir dar vieną garbingą trofėjų – geriausiu atkrintamųjų varžybų gynėju buvo pripažintas A. Katulis.

Kaip gyventi be ledo ritulio?

Lietuvos čempionato sidabras – istorinis pasiekimas juodupėnams. Komandos treneris A. Gricius ir direktorius A. Kazinavičius, nuo ankstyvo rudens gyvenę ledo ritulio ritmu, kėlė retorinį klausimą: „Sidabras, žinoma, puikus pasiekimas. Bet ką dabar veikti iki kito sezono?“ O juk veiklos būta per akis. Antai, prieš rungtynes A. Gricius vidutiniškai susiskambina su pusšimčiu žmonių. Per pusdienį. O kur dar treniruotės, išvykos… Mat ant savo ledo Juodupės komanda šį sezoną nesužaidė nė rungtynių…

Daugybės žmonių: komandos vadovų, trenerių, žaidėjų, rėmėjų pastangomis suburta komanda sulaukė daugybės pagyrų. Elektrėnų „Energijos“ žaidėjai neslėpė, kad konkurencija ne tik papuošė Lietuvos čempionatą, bet ir buvo akstinas tobulėti. Ledo ritulio bendruomenė džiaugėsi išaugusiu šios sporto šakos lygiu, o nuolatos gerinami žiūrimumo rekordai liudija: ši sporto šaka Lietuvos visuomenei tampa vis įdomesne. Ir didelį indėlį į šias gražias tendencijas įdėjo Juodupės ledo ritulio bendruomenė: komanda, jos vadovai, rėmėjai, aistruoliai.

Komandos vadovai neslepia: po poros mėnesių ims pamažu dėlioti ateinančiojo sezono planus. Sirgaliai viliasi, kad jis bus dar įspūdingesnis, nei šiemetinis. Nors ir jis yra nepamirštamas: įspūdingomis pergalėmis, puikiais įvarčiais, ir, žinoma, istoriniais sidabro medaliais.