„Saldūs“ stažuotės Suomijoje rezultatai: ką mokyklos jau turėjo, ką pritaikė ir kur dar reikėtų pasitempti (0)

Praėjusių metų lapkričio 14-18 dienomis aštuoni Rokiškio rajono mokyklų vadovai lankėsi VisitEDUfin organizuotoje stažuotėje „Efektyvus ir tikslingas informacinių technologijų intergravimas į ugdymo procesą Suomijos mokyklose“. Po daugiau nei 3 mėnesių jie dar kartą susirinko į mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ konferencijų salę, kurioje pasidalino patirtimi, kaip švietimo įstaigose įgytą patirtį taiko savo mokyklose. Ir iš tikrųjų, klausantis vadovų, kurie prieš filmavimą sėdėjo prie stalo, gėrė kavą, vaišinosi pyrago gabalėliu bei dalinosi įspūdžiais iš stažuotės ir pokyčiais, įvykusiais jų vadovaujamose įstaigose per itin trumpą laiką, piršosi tik viena mintis – Rokiškis gali didžiuotis mokyklomis, kuriose prioritetas yra vaikai, siekiama semtis kuo daugiau gerųjų patirčių iš užsienio švietimo įstaigų, tobulėti ir eiti koja kojon su technologijomis, rūpintis sveikata bei ugdyti savimonę, kiek tai leidžia galimybės. Ir visa tai, tarsi „deja vu“, priminė pažangiąją Skandinaviją.

Valstybė prasideda nuo švietimo

Rokiškio rajono savivaldybėje įgyvendinant ERASMUS+ programos KA1 pagrindinio veiksmo projektą „Rokiškio rajono bendrojo ugdymo mokyklų vadovų kompetencijų tobulinimas per Europos Šiaurės šalių švietimo naudingų praktikų pažinimą ir pritaikymą“, mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Romualda Cegelskienė, Obelių gimnazijos direktorius Jonas Bulovas, Kriaunų pagrindinės mokyklos direktorė Stasė Idienė, Pandėlio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Kavoliūnienė, Rokiškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Pivoriūnienė, Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, Senamiesčio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Bernadeta Tūbelienė ir Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Zabarskienė susipažino su Suomijos švietimo sistema ir vykdoma jos reforma. Dalyvių grupė lankėsi Espoo Fun academy, Saarnilasko, Jokiniemi ir Ita-Hakkila mokyklose. Kiekvienas vadovas stengėsi atkreipti dėmesį į tai, kas atktualu jų vadovaujamai įstaigai. 2017 metais numatytos dar dvi stažuotės. Kovo mėnesį dar tiek pat rajono švietimo įstaigų vadovų vyks į Daniją, o rudenį numatyta stažuotė puikiai švietimo sistemą sustygavusioje Estijoje. Vadovai neslėpė, kad ši stažuotė įnešė daug naujų vėjų, požiūrių, potyrių. Pagrindinė išvada – keičiantis laikams, gyvenimo būdui, keičiasi ir vaikai. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į visumą ir norint pasiekti aukštus rezultatus, kuriuos rodo Suomijos mokyklos, reikia keisti požiūrį į vaikus, mokymo procesą, prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Tik tuomet galima bus sparčiai judėti į priekį. Tam turi keistis ir pati sistema. Valdžios ir vadovai yra laikini, tačiau visi turi stengtis žiūrėti viena kryptimi ir siekti užsibrėžtų strateginių-ilgalaikių tikslų. „Viename iš straipsnių apie Suomijos švietimą esu skaičiusi, kad nors Suomijoje rugsėjo 1-ąją  mokiniai neneša mokytojams gėlių ir nešvenčia Mokytojo dienos, šios valstybės pedagogams niekada nešovė į galvą streikuoti. Tam nėra pagrindo – valstybė ten prasideda nuo švietimo. Tokia jau beveik šimtmetį vyraujanti šalies prioritetinė nuostata seniai davė vaisių“, - kalbėjo mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ vadovė Romualda Cegelskienė, kviesdama kiekvieną pamąstyti.

Dėmesys vaiko maitinimuisi, fiziniam aktyvumui ir poilsiui

Pasak mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ vadovės, Suomijos mokyklose daug dėmesio skiriama ne tik individualiam mokymuisi, bet ir pagrindinėms vaiko reikmėms: maistui, fiziniam aktyvumui, poilsiui. Tai vienas ryškiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Suomijos mokyklų. Suomijoje pradinių klasių mokiniai per dieną turi daugiausia keturias pamokas, o pertraukų laiką sudaro 75 min. Tuo tarpu Lietuvoje yra penkios pamokos ir pertraukų laikas, lyginant su laiku Suomijoje, trumpesnis 10 min. Mokyklose mokytojai privalo skirti pakankamai laiko mokinių fizinei veiklai ne tik per kūno kultūros pamokas, tačiau ir kasdieninio mokymosi proceso metu.

Nenuginčijama vaiko buvimo lauke nauda

„Visi mokiniai turi privalomas pertraukas lauke ir ugdymąsi natūralioje aplinkoje“, - kalbėjo direktorė ir akcentavo, kad nesvarbu, ar lauke lynoja, ar oras blogesnis, tačiau vaikai pertraukų metu būtinai „pravėdina galvas“ lauke. Nuo mokslo metų pradžios šioje mokymo įstaigoje taip pat daug dėmesio skiriama buvimui gryname ore ir pertraukas leisti lauke tampa kasdieniniu ritualu ir teisingu įpročiu. Pradinių klasių mokiniai po dviejų pamokų pertrauką leidžia lauke. 4-6 metų amžiaus vaikų buvimas lauke prailgintas 1 val., o poilsis trunka iki 1,5 val., nepažeidžiant higienos normų. Taip pat vieną kartą per savaitę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai turi ilgesnes pasivaikščiojimo distancijas už mokyklos-darželio ribų, talkinant kūno kultūros mokytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai.

Pasiteisinusi savitarnos sistema – išmetama mažiau maisto

Dar vienas skirtumas tarp šalių švietimo įstaigų – valgymo kultūra. „Visi vaikai yra maitinami nemokamai ir galioja savitarnos sistema – vaikai patys įsideda tiek maisto, kiek nori ir gali suvalgyti, taip pat patys nurenka indus, rūšiuoja atliekas“, -  maitinimo skirtumus dėstė R. Cegelskienė. Pašnekovė pripažino, jog grįžus iš kvalifikacijos Suomijoje, teko pripažinti, kad įstaigos mokytojų bendruomenė susipažinusi su patirtiniu ir individualiu mokymu(si), edukacine partneryste tarp mokinių tėvų ir mokyklos, informacinių technologijų (toliau – IT) taikymo ir gebėjimų ugdymo, tačiau pagrindinėms vaiko reikmėms – maisto kultūrai, fiziniam aktyvumui, poilsiui yra skiriamas nepakankamas dėmesys. „Bendruomenėje buvo priimti susitarimai, kurie įtakojo pokyčius organizuojant ir vykdant fizinės veiklos ir poilsio režimo programas bei maitinimosi kultūrą“, - dėstė vadovė. Pradinių klasių mokiniai ir priešmokyklinukai mokosi savitarnos ir teisingos valgymo kultūros – savarankiškai sprendžia, kiek sriubos ar gėrimo įsipilti, kad kuo mažiau maisto būtų išmetama. „Maisto mėtyti nevalia, todėl savitarnos sistema – puikus būdas išmesti mažiau maisto. Spalvoti kibirėliai, kuriuos skyrėme maisto atliekoms, skatina rūšiuoti maisto atliekas. Atskirai sukraunami ir panaudoti valgymo įrankiai. Ir iš tikrųjų, galime pasidžiaugti puikiais rezultatais per pakankamai trumpą laiką – maisto išmetama tikrai kur kas mažiau“, - pastebėjo R. Cegelskienė.

Skatinama ir skiepijama meilė knygoms

Suomijoje ypatingai skatinama skaitymo kultūra šeimoje ir mokyklose. „Mūsų mokykloje-darželyje „Ąžuoliukas“ yra susitarta turėti tokią pertrauką, kurios metu mokiniai skaito knygas. Tam išnaudojome laiką po maitinimosi. Kadangi pradinių klasių mokytojai tuo metu turi poilsio pertrauką, į pagalbą pasitelkiama logopedė ir kiti tuo metu laisvi mokytojai. Intensyviai vykdomas ilgalaikis skaitymo gebėjimų ugdymo projektas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopose. Projekte dalyvauja ir auklėtinių tėvai, kurie su vaikais atlieka bendras užduotis. O su minėta veikla susiję socialiniai partneriai suteikia tinkamas erdves“, - informavo R. Cegelskienė. Šiuo metu įstaigoje pradėtas mobilios bibliotekėlės, kuri buvo įkurta prieš dvejus metus, atnaujinimas. Auklėtinių tėvų nuomone, tai yra vieta, kuri skatina tėvų ir vaikų draugystę su knyga.

Lauke – bendra erdvė

Lietuvos švietimo įstaigose lauko aplinka dar daug kur yra suskaidyta į atskiras aikšteles. „Ąžuoliukas“ vykdo bendro kiemo idėją, kurioje bus įkurtos įvairios edukacinės erdvės meninei, gamtamokslinei, skaitymo ir pasakojimų, loginių žaidimų, veikloms iš smėlio ir molio vykdyti. „Turime panoraminį įrenginį gamtovaizdžiui stebėti, o  atitinkamas pavėsinių įrengimas – formuoja suvokimą apie mažąją architektūrą“, - dėstė vadovė.

IT technologijos taikomos ir pas mus

Nors šiauriečiai turi ir veiksmingas patirtis IT srityje ir įvairių programų naudojime, tačiau mūsų mokyklos neatsilieka. „Mokykloje anglų kalbos mokytojai yra pasirinkę mokymosi medžiagas, tokias kaip „Star Kids“ (Express Publishing) ir „Family and Friends“ (Oxford University Press). Pamokoje naudojamos skaitmeninės priemonės: diskai su interaktyviomis užuotimis, prieiga užduotims leidėjo svetainėje. Savitikros funkcija yra itin patogi ir skatina savarankišką mokymąsi. SMART Notebook programa leidžia organizuoti porų, grupių darbą. Elgesio formavimuisi palanki „Emoji“ programa. Prie vaiko paskyros gali prisijungti tėvai, stebėti vertinimus, parašyti savo lūkesčius. Mokiniai žinias įtvirtinti siūlomi teminiai žaidimai atitinkamose interneto svetainėse. Internetine programa mokytojas sukuria apklausas, užduotis ir suteikia joms kodą, o mokiniai gali jungtis prie programos ir iš namuose esančio kompiuterio“, - apie modernią ir itin patogią naudoti sistemą pasakojo R. Cegelskienė.

Skaitmeninės priemonės – ir mokantis kalbos, ir kuriant muziką

Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas paantrino, kad stažuotės tikslai sutapo su mokyklos strategija. Vienas iš numatytų tikslų  - efektyvus ir tikslingas IT integravimas į ugdymo procesą. „Vykdome skaitmeninių pokyčių projektą, tad norime, kad vaikai noriai įsijungtų į mokymosi procesą, kuris būtų įdomus, ugdytų kūrybiškumą“, - kalbėjo direktorius. Mokykloje jau gana plačiai naudojamos IT techologijos. Muzikos pamokoje vaikai, pasitelkdami specialias programas, patys tampa mažaisiais kompozitoriais ir kuria muziką. Besimokantieji anglų kalbos, pamokoje dirba su skaitmeniniu turiniu. Suomijoje naudojama ir speciali testų programa. Vaikai joje noriai dalyvauja ir taip plečia savo žodyną. „Turime patirties ir mūsų mokykloje. Pagal galimybes stengiamės IT technologijas plačiai panaudoti pamokų metu. Turime išmaniąją klasę, dar visai neseniai atidarėme 3D klasę, kuri yra dar gana nauja ir visos Lietuvos mastu, taip pat interaktyviąsias lentas, skaitmeninius įrankius, robotikos klasę, pildome planšetinių kompiuterių bazę. Suomijoje mokiniai rodo aukštus mokymosi rezultatus, todėl buvo įdomu sužinoti, kiek ir kokios technologijos taikomos mokyklose ir kaip tai įtakoja mokymosi procesą ir rezultatus“, - IT svarbą pabrėžė Z. Pošiūnas.

Lankstus požiūris į mokymąsi ir mokinius

Pasak progimnazijos direktoriaus, mokyklų, kuriose jie lankėsi, struktūra skiriasi nuo mūsiškių. Lankyti mokyklą mokiniai pradeda nuo septynerių metų ir pradinis mokymasis trunka iki 6 klasės. Vaikus moko vienas mokytojas. Nuo 7 klasės įvedama dalykinė mokymo sistema ir pagrindinio ugdymo pakopa trunka iki 9 klasės. Mokslo metai prasideda rugpjūčio viduryje ir baigiasi birželio mėnesį. Tačiau be struktūros skirtumų, yra ir dar vienas esminis – pagalba mokiniui. Mokinių ir mokytojų santykiai pagrįsti lygiateisiškumu ir yra horizontalūs. Sistema yra itin lanksti. Mokinys, kuris sunkiau adaptuojasi, gali pakeisti klasę, kur taikomas mažesnis krūvis. Situacijai pasikeitus, mokinys grįžta į buvusią savo klasę. Senamiesčio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Bernadeta Tūbelienė akcentavo, kad vaikui sergant teikiamos individualios mokytojų konsultacijos, o neturintys sąlygų mokytis namuose, gali tą padaryti pritaikytoje klasėje. Mokiniams, kuriems sunkiau sekasi vienas ar kitas dalykas, žinias įsisavinti padeda specialusis pedagogas. Suomijos mokyklų klasėse yra atskiros erdvės vaikams, kurie pamokose negali susikaupti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Jiems yra sukurta atskira erdvė, kurioje niekas netrukdo ir mokinys gali susikaupęs dirbti. Tai parodo, jog svarbiausia mokykloje yra vaikai ir kiekvienas jų atskirai. Vienam mokytojui būtų sudėtinga dirbti šioje sistemoje, todėl jie turi pagalbininkus. Namų darbai vaikams skiriami tik nuo 7 klasės.

Judriosios pertraukos, jaukios erdvės poilsiui ir mobilumas

Mokiniai progimnazijoje turi judriąsias pertraukas. Jų metu aktų salėje šokami linijiniai šokiai. „Salėje įsigijome mobilesnius baldus, kurie netrukdytų įvairioms veikloms, o senus suolus išnešėme į koridorius. Ir iš tikrųjų, pertraukų metu beveik nelieka laisvų vietų atsisėsti. Šis sprendimas itin pasiteisino. Stengiamės išnaudoti ir visas laisvas erdves. Skaitykla virto ramybės oaze ir poilsio kampeliu. Ten vaikai žaidžia šachmatais, įvairius stalo žaidimus. Norintieji ramiau paskaityti, renkasi erdvę bibliotekoje“, - kalbėjo Z. Pošiūnas. Obelių gimnazijos direktorius Jonas Bulovas pridūrė, kad Suomijoje pastebėjo laisvę – ne tik kūrybinę, mokymosi, bet kur kas platesnę. „Grįžę iš lauko į pamoką, išsidūkę, jie šalia klasės laisvai pakabina, numeta dradužius, ir jau tyloje, be triukšmo laukia prasidėsiančios pamokos. Nėra jokio bėgimo, triukšmo, stumdymosi. Klasėse aplinka yra itin jauki, naudojami mobilūs baldai ir pamokose vaikai būna net basomis kojomis!”, - stebėjosi J. Bulovas. Pašnekovas teigė, jog bandys šiuos dalykus įdiegti ir mokykloje. Obelių gimnazijos moksleiviai taip pat turi kuo pasigirti – 3D spausdintuvas, kuriuo naudojasi ir pirmokai, robotikos būreliai, elektroninis dienynas, planšetiniai kompiuteriai, kurių žadama įsigyti papildomai. „Nors IT technologijų panaudojimu suomiai mus lenkia, tačiau mes taip pat stengiamės neatsilikti ir papildyti kompiuterių bazes, kad jie būtų prieinami vis didesniam mokinių ratui“, - dėstė gimnazijos direktorius.

Šiuolaikinės mokyklos vizija - tarsi antri namai

Pandėlio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Kavoliūnienė pabrėžė, kad reikia stengtis rengti integruotas pamokas ir renginius, įsigyti netradicinius baldus, kurie būtų patogūs, mobilūs. „Koridoriuose turime sėdmaišius, kuriuos itin mėgsta mokiniai. „Įkritę“ į juos, pertraukų metu jie skaito įvairiausius žurnalus, kurių pas mus tikrai netrūksta. Mokyklos gyvenimas turi tapti patrauklus mokiniams. Tik taip bus skatinamas jų noras mokytis, tobulėti ir siekti žinių“, - teigė J. Kavoliūnienė. Kriaunų pagrindinėje mokykloje mokiniai džiaugiasi  koridoriuose atsiradusiu labirintu. „Šis labirintas teikia vien tik geras emocijas, skatina kūrybiškumą. Ši idėja įkvėpė mūsų dailės mokytoją, kuris kartu su mokiniais kurs lietuviško labirinto variantą“, - pasiteisinusiomis naujovėmis džiaugėsi mokyklos direktorė Stasė Idienė. Rokiškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Pivoriūnienė taip pat patirtį ir žinias pritaikė mokykloje. Įrengtos erdvės mokiniams, kuriems sunku susikaupti pamokų metu, taip pat poilsio ir ramybės kampeliai. Gerą fizinę ir psichologinę būklę padeda palaikyti multisensorinis kambarys. „Nuo šiol į pamokas kviečia ne įprastas, ausis gulantis skambutis, o ramios muzikos melodija. Visokeriopą pagalbą stengiamasi suteikti kiekvienam mokiniui“, - dėstė V. Pivoriūnienė. Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Zabarskienė antrino kolegoms ir pabrėžė, kad mokykloje daugiau dėmesio skiriama mokinių sveikatingumui. Kūno kultūros pamokos ir renginiai, jeigu tik leidžia oro sąlygos, vyksta lauke.

Ir iš tikrųjų, keičiasi laikai, poreikiai, elgesys, gyvenimo būdas su savo minusais ir pliusais. Visų švietimo įstaigų vadovai sutiko, kad reikia didesnį dėmesį kreipti į nūdienos realijas. Keistis reikia ir patiems mokytojams, pasitempti vadovams. Tokiu būdu bus rastas ryšys su mokyklų auklėtiniais. Šiandieniniai vaikai – judrūs, smalsūs, veržlūs ir imlūs naujovėms. Teisingai naudojant mokymo metodus, laiku ir vietoje suteikiant reikiamą pagalbą (ne visiems lemta būti vunderkindais), jie gali parodyti puikius rezultatus. Vis dažniau susiduriant su mitybos problemomis, aktyvumo stoka, mokyklose būtina atsižvelgti į fizinio aktyvumo, teisingos mitybos, atsakingo vartojimo skatinimą. Vienoje lyderių konferencijoje buvo akcentuota – knygų neskaitanti visuomenė rizikuoja prarasti savo lyderius. Todėl knygų skaitymas naudingas ne tik vaikui, bet ir tėvams, norintiems turėti artimesnius santykius su savo atžalomis.