Keturios labai skaudžios Obelių miesto problemos (15)

Esu pilietiška, priklausau Lietuvos šaulių sąjungai, ugdau jaunuosius Rokiškio rajono Obelių krašto šauliukus. Kalbėsiu apie problemas, kurių vienas neišspręsi, bet ir nutylėtijų nebegalima: tai tikri Obelių skauduliai, be to, jų – net keturi.

Kasdien į darbą vykstu pro „vaiduoklį“, vadinamą Šaulių namais. Šis pastatas, kadaise obeliečiams tarnavęs Kultūros namais, darosi vis nesaugesnis. Kai matai, kaip šį „vaiduoklį“ yra pamėgę vaikai, kaip be baimės jie landžioja po jo vidų, per atviras palėpes stogo grebestais ropščiasi ant paties jo viršaus, negali suvokti, kodėl niekam nerūpi ši, į nelaimę labai panaši, situacija. Darosi baugu, kad vieną dieną nutiks tai, ko pakeisti jau negalėsime.

Anksčiau šio pastato durys ir langai būdavo užkalti, pats statinys aptvertas „stop" juosta. Tačiau tokia tvarka trumpalaikė: obeliečiai atplėšia lentas – pasidaro į pastatą praėjimus. Visi nuleido rankas, laukia ir tikisi, kad nelaimė aplenks.

Daug metų dirbu su vaikais: esu L.Grigonio – Užpalio Rokiškio 905 kuopos Obelių būrio jaunųjų šaulių vadovė. Šio pastato teritoriją su jaunaisiais šauliais švariname per kasmetines akcijas „Darom“. Kyla klausimas, kodėl šį griuvėsį dar reikia tvarkyti? Neapsikentusi susisiekiau su Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadu. Norėjau sužinoti ar sprendžiama šio griūvančio pastato ateitis.

Prieš daugiau nei savaitę pasikeitusi LŠS vadovybė apie šią situaciją nieko nežinojo, bet mane išklausė ir pažadėjo greitu laiku pasidomėti, ką galima padaryti, žadėjo atsakyti į mano paklausimą.

Susipažinti su esama padėtimi pakviečiau ir Lietuvos Respublikos Seimo narį Raimundą Martinėlį. Jis sužinojo ne tik šią, bet ir kitas Obelių nejudinamas problemas.

Einant Obelių ežero link negali nepastebėti dar vieno statinio, keliančio pasibaisėjimą. Tai Obelių dvaras, besantis tokios pat avarinės būklės, kaip ir Šaulių namai. Dvaras savo atviromis erdvėmis irgi vilioja jaunimėlį jame rinktis, nors ir čia būti pavojinga.

Obelių dvaras priklauso UAB „Bikuva“. Labiausia neramina tai, kad valdžios šiuo statiniu nesudominsi, ji, ko gero, nesugebės ir savininko priversti pasirūpinti griuvėsio saugumu.

Trečias skaudulys – Obelių ežeras. Aplinkosaugininkai neslepia: jis patenka į labiausiai užterštų Lietuvos ežerų sąrašą. Kaip teigia spauda, Obelių spirito varykla, plečianti gamybą, o nuotekų valyklos nerekonstruojanti, pernai du kartus buvo bausta už nuotekų, išleidžiamų į ežerą, normatyvų viršijimą. Obelių ežeras lyg ir pateko į šalies tvarkytinų ežerų programą, bet patys obeliečiai nežino, kaip yra iš tiesų. Pakalbama, bet kalbos turi tendenciją nutilti...

O apie šią problemą būtina kalbėti ir ją viešinti. Juk tai ne tik Obelių, bet ir visos Lietuvos turtas – ši problema turi būti svarbi platesniu mastu. Būtina imtis veiksmų, kurie pašalintų ežero taršos priežastis, rastų lėšų bei priemonių ežerui išvalyti. Nei obeliečiai, nei Antanašės kaimo gyventojai nebeturi prieigų į ežero maudyklas, nebėra švarių paplūdimių, pritaikytų maudynėms. Mūsų gražuolis ežeras virsta pelke, o gyventojai poilsiui priversti važiuoti prie kitų vandens telkinių. Kodėl ši problema nutylima?

Susėdome prie stalo trise: aš, Seimo narys R. Martinėlis ir jo patarėjas Ramūnas Godeliauskas. Diskutavome apie dar vieną įsisenėjusią, obeliečiams iki skausmo įgrisusią problemą –ore tvyrančią išmatų smarvę, sklindančią nuo spirito gamyklos. Jos akcijų paketo didžiosios dalies savininkai – prancūzai: jiems nerūpi, kuo kvėpuoja obeliečiai. Šią problemą obeliečiai bandė spręsti, rinko iš gyventojų parašus,  bet ir vėl viskas nutilo.

Seimo narys R. Martinėlis, susipažinęs su kiekviena šių problemų, pažadėjo nuodugniai išsiaiškinti galimybes situacijai pakeisti. Jis nė kiek neabejoja, kad kažkas turėtų imtis spręsti šias bėdas, kurios darosi vis klampesnės.

Beje, dėl Obelių ežero taršos Seimo narys R. Martinėlis jau anksčiau yra pradėjęs planuoti konferenciją: ketinama kviesti gamtosaugininkus, mokslininkus, žurnalistus situacijai įvertinti, jai apžvelgti ir numatyti gaires.

Tokie mano, Obelių krašto patriotės, pastebėjimai. Turiu didžiulį norą, kad šias problemas pastebėtų ir tie, kurie turi galios, pinigų, o ir pareigą jas spręsti.

Jolanta Paukštienė
Obelių seniūnijos Antanašės bendruomenės narė