Į sveikatos priežiūrą pažvelgta draudžiamųjų akimis (0)

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) atstovai, pakviesti skaityti pranešimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vidaus ligų klinikos kartu su portalu www.emedicina.lt organizuotoje konferencijoje „Vidaus ligos: diagnostika ir gydymas“, vykusioje Panevėžyje, atkreipė dėmesį į tai, ko gyventojai tikisi iš gydymo įstaigų, kas jų kartais netenkina ir dėl ko skundžiasi atvykę į ligonių kasą.

Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė, pristatydama pranešimą į konferenciją susirinkusiems Panevėžio apskrities įvairių specialybių gydytojams ir slaugytojams, kalbėjo apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) pareigas draudžiamųjų akimis.

Paminėta, kad 2017 m. į Lietuvos ligonių kasas (asmeniškai, telefonu ir raštu) kreipėsi 79 615 gyventojų.  Maždaug 30 proc. teiravosi  apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, tyrimų skyrimo tvarką, priemokų pagrįstumą, medicininę reabilitaciją  ir kt. Į ligonių kasas gyventojai kreipėsi negavę reikiamos informacijos iš gydymo įstaigų, įžvelgę neteisėtų mokėjimų atvejus, tikslios informacijos trūkumą ir kt.

Kadangi ASPĮ pareiga yra gyventojams ne tik teikti paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis,  bet ir informaciją, kaip tas paslaugas gauti, kurios yra mokamos, o kurias apmoka ligonių kasos, kur kreiptis pirminės ASPĮ nedarbo laiku, detaliau paminėti atvejai, kurios informacijos labiausiai pasigenda gyventojai. Taip pat pažymėta, kaip svarbu ASPĮ savo interneto svetainėse teikti teisingą ir tikslią informaciją, nes gyventojai tokia informacija labai pasitiki.

Perduotas medikams ir gyventojų pageidavimas neteikti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų, jei pacientas galbūt neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), ir taip apsaugoti jį nuo žalos PSDF biudžetui padarymo, nes žala padaroma, kai gyventojai, nedrausti PSD, gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Pavyzdžiui, Panevėžio TLK yra išsiuntusi raginimus 1058 asmenims dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo už 2016 metus. Ši žala sudaro daugiau kaip 50 tūkst. Eur.

Konferencijos dalyviai informuoti, kaip ligonių kasos aiškina gyventojams tyrimų, medicininės reabilitacijos skyrimo, siuntimų išdavimo tvarką ir kt., priminė, kad tokią pat informaciją pacientai turėtų girdėti ir iš medikų lūpų. Žinodami, kad į PSDF biudžeto lėšomis apmokamos paslaugos kainą yra įskaičiuotos operacijai ar procedūrai atlikti reikalingos medicinos pagalbos priemonės ir medikamentai, gydymo įstaigų atstovai neturėtų prašyti, kad pacientai jų nusipirktų savo lėšomis ir dar sakyti, kad įsigytas priemones kompensuos ligonių kasos – TLK už tai pinigų pacientams negrąžina. 

Kai pacientas savo iniciatyva (ar gydytojui patarus) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medicinos pagalbos priemones, procedūras už nemokamai jam siūlomus PSDF lėšomis apmokamus visus šiuos dalykus, jis turi mokėti tik kainų skirtumą į ASPĮ kasą.

Konferencijoje minėtos paslaugų teikimo apimtys asmenims, atvykusiems iš kitų Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės šalių, atvykusiųjų ne iš ES šalių
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos, paaiškinta, kaip paprasčiau atskirti užsienio šalyse išduotas Europos sveikatos draudimo korteles nuo ten išduotų sveikatos draudimo pažymėjimų.