Kamajų knygų rinkliavos paslaptis išaiškinta! Bažnyčioje – ypatinga eglutė, koplyčioje – nuostabi Prakartėlė (3)

Kamajų parapijos bendruomenė garsėja netradiciniais sprendimais. Pernai bažnyčioje įspūdingu lakoniškumu žavėjo Prakartėlė. Ji buvo tokia išbaigta, kad ne vienas svarstė, o ką gi šiemet šv. Kalėdų belaukdami sugalvos parapijos žmonės. Viena aktyviausių parapijiečių, Sigita Turkevičienė neslepia: sukurti tokią prakartėlę, kuri derėtų prie pernykštės, iššūkis buvo nemenkas. O kur dar paslaptingoji knygų rinkimo akcija, pradėta jau ankstyvą rudenį. Kuo virto kamajiškių sunešta gausybė knygų?

Tarsi karinė paslaptis
Jau nuo ankstyvo rudens „Rokiškio Sirenos“ skaitytojai matė skelbimą, kuriame kviečiama Kamajų parapijai dovanoti nereikalingas knygas. Toks skelbimas daugeliui tapo puikia proga peržiūrėti savąsias namų bibliotekas. Juk su knygomis taip: kartą ar keliskart perskaitytos, jos tampa kliuviniu: išmesti tarsi nekyla ranka, o dėti nėra kur. Tad Kamajų parapijos kvietimas atnešti knygas buvo sutiktas itin palankiai. Kam jos bus panaudotos, Kamajų, Salų ir Duokiškio klebonas Andrius Šukys laikė paslaptyje. Parapijiečiai, pajuokaudami, ar tik klebonas nesugalvojo steigti miestelio bibliotekai konkurentę, visgi noriai nešė nereikalingus leidinius, kurie buvo saugomi priebažnytyje. Ir štai jau lapkričio pabaigoje knygų atsargos jame ėmė paslaptingai mažėti.
Tad kur gi dėjosi tokia gausybė knygų? Kruopščiai slėpdama planus nuo akylų kamajiškių, aktyvi parapijietė Sigita Turkevičienė ėmėsi įgyvendinti seniai brandintą sumanymą sukurti knygų eglutę. Tokia eglutė bažnyčioje – puikiai tinka: juk Krikščionybė yra vadinama Rašto religija.
Taigi, per maždaug dvi savaites, pamažu eglutė pamažu augo. Sukurti ją – nelengvas uždavinys: juk kiekvienai eilei reikia iš gausybės parinkti vienodo dydžio ir storio knygas. Tad darbo netrūko. Kūrybingoji S. Turkevičienė bažnyčioje sukūrė ištisą kompoziciją: žmogaus ūgį gerokai pranokstančią eglutę, šalia jos, iš knygų sudėstė dailius krėsliukus, stalelį, o ant jo, tarsi senovinių rūmų bibliotekoje, – jaukumo teikiančią stalinę lempą. Kompozicijai buvo parinktas specialus apšvietimas.

Prakartėlė –
ypatingoje erdvėje
Kadangi ten, kur pernai buvo Prakartėlė, dabar puikuojasi knygų eglutė, Prakartėlei buvo rasta įspūdinga erdvė. Senoji bažnyčios koplytėlė jau nuo pavasario buvo gausiai lankoma: jos lakoniška, asketiška aplinka puikiai atskleidė įstabų liturginių drabužių ir reikmenų, saugomų Kamajų bažnyčios lobyne, grožį. Taigi, Prakartėlės kūrėjai – kunigas A. Šukys ir jo talkininkų komanda – tikėjosi, kad tarp kuklių koplytėlės akmens ir mūro sienų bus puiki erdvė skleistis kūrybiniams sumanymams.
Prakartėlė – kitokia nei pernai. Tačiau bendras stilius aiškus: kalbėti lakoniškumu, šviesa ir šešėliais, detalėmis ir akcentais, žadinant mintis ir pojūčius. Artėjant prie koplytėlės, juntamas ypatingas smilkalų kvapas. Pravėrus duris, specialaus apšvietimo dėka ant sienų išryškėja raidės – Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, tokios svarbios krikščionims. Prakartėlės lakoniškumas tarsi primena ankstyvuosius krikščionybės laikus.
„Rokiškio Sirenos“
inform.