Seimo narys Raimundas Martinėlis: politikų tikslas turi būti rajono ir jo žmonių gerovė (13)

Baigėsi Seimo Rudens sesija. Tačiau parlamentarų darbai nenutrūko: vyksta komitetų ir komisijų posėdžiai, planuojami ateities sprendimai. Kokie didžiausi šios kadencijos Seimo nuveikti darbai ir ateinančiosios Pavasario sesijos uždaviniai, „Rokiškio Sirena“ klausė Sėlos vienmandatėje rinkiminėje apygardoje išrinkto Seimo nario Raimundo MARTINĖLIO (nuotr.).

– Esate vienas aktyviausių Seimo narių: Rudens sesijoje patekote į dažniausiai pasisakiusiųjų penkioliktuką. Kas lėmė tokį aktyvumą?
– Jei žiūrėtume į statistinius duomenis, tai būti penkioliktuke tarp 141 parlamentaro – būtų geras rezultatas. Jei, žinoma, stengčiausi kalbėti norėdamas gerų statistinių rodiklių ar populiarumo. Aktyviai dalyvauju parlamentinėje veikloje ne dėl statistikos. Kiekvienas pasisakymas turi būti argumentuotas ir motyvuotas. Pasisakymams skirtas laikas yra ribotas, tad privalu kalbėti apie esminius dalykus.  Daug dėmesio skiriu teisės aktų, jų pakeitimų analizei, tad besidomint, natūralu, kyla nemažai klausimų, pastabų, pasiūlymų.
– Ankstesniame interviu pasakojote apie darbą Ekonomikos komitete. Seime persiskirsčius politinėms jėgoms, grįžote į sveikatos apsaugos sferą. Kaip sekasi dirbti šiame komitete? Kokius svarbiausius strateginius sveikatos apsaugos uždavinius ir tikslus keliate?
– Kaip ir minėjau, kiekvienos reformos tikslas – paciento gerovė. Visi priimami sprendimai yra skirti šiam tikslui siekti. O planų yra daug: nuosekliai mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas, reformuoti, modernizuoti, efektyvinti Greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą. Konsoliduojama priklausomybės centrų veikla, kad būtų užtikrintas jų paslaugų kuo geresnis prieinamumas. Diegiamos Azartinių lošimų įstatymo pataisos: siekiame, kad lošimo įstaigos įneštų didesnį indėlį į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kad daugiau lėšų būtų skirta priklausomybių gydymui. Didinant sveikatos įstaigų veiklos efektyvumą, geriausiai išnaudojant turimą jų potencialą ir žmogiškuosius išteklius, kuriami kardiologijos, insultų gydymo, traumatologijos bei kitų sričių klasteriai.
Sveikatos apsaugos sritis, jos stipriosios savybės ir trūkumai man gerai žinomi, dirbu žinomą ir mėgiamą darbą. Mūsų komitete dauguma Seimo narių – gydytojai, tad nenuostabu, kad nesunku rasti bendrą kalbą ir bendru sutarimu rengti teisės aktus bei jų pataisas.
– Kokius įstatymų ar jų pataisų projektus rengiate?
– Daugelį įstatymų projektų ar įstatymų pataisų Sveikatos komitete rengiame kolektyviai. Nekonkuruojame, kuris asmeniškai parengs daugiau įstatymo pataisų. Stengiamės daug diskutuoti, derinti įvairius požiūrius, pozicijas, pasverti argumentus, o jau tuomet rengti įstatymų projektus.

– Kokie didžiausi ir svarbiausi buvo  Seimo nuveikti darbai?
– Šios kadencijos Seimas dirba kiek daugiau nei metus.  Jau priimta nemažai svarbių sprendimų, lemsiančių mūsų valstybės ateities perspektyvas. Vienas didžiųjų uždavinių – skurdo ir nelygybės mažinimas. Nuo 2018 m. iki 400 Eur išaugo minimali alga, nuo 310 iki 380 Eur padidintas  neapmokestinamas pajamų dydis, 20 Eur išaugo valstybės remiamos pajamos. Taip pat kiekviena šeima gali pasinaudoti išmoka kiekvienam vaikui, kuri siekia 30 Eur. Pensijoms didinti valstybė skyrė daugiau nei trečdalį milijardo Eur. Vidutinė pensija per metus išaugo apie 63 Eur, ir pensijos toliau augs. Sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms prieinamesnės kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį: dabar jos skiriamos, kai išlaidos šioms reikmėms viršija 10 proc. pajamų (anksčiau buvo 20 proc.), centralizuotam šildymui ir 2018 m. taikomas lengvatinis 9 proc. Pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Kadangi Vaikų išlaikymo fondo administravimas ir skolų išieškojimas perduotas Sodrai, skolų išieškojimas iš alimentų nemokančių tėvų tapo efektyvesnis, išaugo fondo finansavimas. 20 proc. padidinta išmoka alimentų negaunantiems vaikams.
Sergantiesiems taip pat yra nemažai gerų pokyčių: mažėja kompensuojamųjų vaistų kainos, jos peržiūrimos kelis kartus per metus. Skaičiuojama, kad vien per 2017 m. III ketvirtį ligoniai sutaupė apie 22,7 proc. priemokų kompensuojamiesiems vaistams.
Darbo santykius reguliuojantis naujas Darbo kodeksas yra lankstesnis, suteikia daugiau galimybių darbuotojams derėtis dėl atlygio už darbą, padidintos nedarbo išmokos, iki 9 mėn. prailgintas jų mokėjimo terminas.
Reorganizuojamos valstybės valdomos įmonės, tokios, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, vykdoma miškų urėdijų reforma. Tuo siekiama padidinti valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą.
Mažinamas alkoholio prieinamumas, draudžiama jo reklama, trumpinamas pardavimo laikas.
Didelį dėmesį Seimas ir Vyriausybė skiria švietimui. Vyksta aukštojo mokslo reforma, skiriama daugiau lėšų nemokamam aukštajam mokslui. 4 mln. Eur didinamos lėšos neformaliajam ugdymui. Šiemet, pereinant prie etatinio apmokėjimo, pedagogų atlyginimų didinimui bus skirta 20 mln. Eur.
Planuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos šiemet augs 10,2 proc. Numatyta 86 mln. Eur būstų renovacijai, kasmet planuojama atnaujinti bent po 500 daugiabučių namų.
Dideli pokyčiai ir Krašto apsaugos finansavime – dviem metais anksčiau, nei buvo numatyta, pasiekėme NATO rekomenduojamą skirti krašto gynybai lėšų sumą – 2 proc. Bendrojo vidaus produkto.
Ir tai tik dalis darbų ir tikslų, kuriuos pavyko pasiekti.
– Kokie strateginiai sprendimai planuojami?
 Atėjo laikas mokesčių reformai. Žinoma, dėl jos bus daug diskusijų, derybų. Tai natūralu: mokesčių politika yra viena svarbiausių valstybės veiklos sričių. Vis labiau diskutuojama apie pensijų reformą: apie II ir III pakopos pensijų kaupimą.
Sveikatos apsaugos srityje planuojama nemažai pokyčių. Numatoma, kad nuo 2019 m. valstybė už savo lėšomis draudžiamuosius mokėtų 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos. Dabar ji skiria vos trečdalį lėšų. Taip padidėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos. Ką tai reikštų pacientams? Didesnės fondo įplaukos reiškia geresnę paslaugų kokybę. Kokybė turi daug sudedamųjų dalių: tai ir gerėjantis paslaugų prieinamumas, augančios algos medikams, galimybė taikyti dar daugiau medicinos naujovių. Į Sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimą nukreipta ir kita reforma: sveikatos įstaigų pavaldumo klausimas – planuojama, kad Sveikatos apsaugos ministerija taps sveikatos priežiūros įstaigų dalininke. Planuojamas diegti vadinamasis žalos atlyginimo be kaltės įstatymas. Be to, diegiamos gydytojų rezidentų rengimo permainos – planuojama įvesti etapines kompetencijas: mokymosi procese išsilaikę tų kompetencijų egzaminus, rezidentai taptų savarankiškais tos srities specialistais. Taip pagerėtų ir studijų kokybė (vietoj vieno baigiamojo, rezidentai laikytų keletą egzaminų), ir paslaugų prieinamumas: gydymo įstaigų kolektyvus greičiau pildytų jauni, gerai paruošti gydytojai. Visų šių reformų tikslas – gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams.
 – Svarstant biudžetą buvo akcentuotas didelis dėmesys skurdo mažinimui. Žinoma, visuomenė nori apčiuopiamų pokyčių „čia ir dabar“. Tačiau sprendimų rezultatams pajusti reikia laiko. Kaip manote, kada visuomenė pradės justi ženklesnius pokyčių rezultatus?
– Suprantamas visuomenės noras pokyčius justi „čia ir dabar“. Žinoma, yra sprendimų, kurių pokyčiai juntami iš karto: tai ir vadinamieji vaiko pinigai, ir minimalios algos kėlimas, ir pensijų didinimas, ir daugybė lengvatų. Kai kurie sprendimai, žinoma, yra ilgalaikiai, jų teigiamas poveikis išryškės palaipsniui. Tačiau socialinė politika skurdo mažinimui yra nuosekli ir Seimo, ir Vyriausybės darbo kryptis.
– Su kokiomis problemomis į Jus dažniausiai kreipiasi rajono gyventojai?
– Besikreipiančiųjų netrūksta. Tačiau daugumą rajono žmonių problemų galima išspręsti savivaldos lygiu. Per daugiau nei metus darbo Seime gal tik 3-4 įstatymų pataisų iniciatyvos kilo žmonių iniciatyva. Viena jų – siūlymas lanksčiau taikyti apribojimus smulkiajam verslui, ypač energetikos sektoriuje: kai kurios taisyklės, reglamentuojančios stambiųjų rinkos žaidėjų veiklą, smulkiesiems yra pernelyg griežtos. Daugelį įstatymų pataisų rengia ir teikia ministerijų specialistai. Ne visuomet išgirstamas smulkiųjų rinkos žaidėjų balsas. Nesinorėtų, kad būtų kuriami dirbtiniai barjerai smulkiam ir vidutiniam verslui.
Anksčiau absoliuti dauguma gyventojų klausimų buvo siejama su keliais: kada bus žvyruojamas vienas ar kitas kelias, kada ketinama jį asfaltuoti. Taisyklės pasikeitė: Lietuvos automobilių kelių direkcija nustatė aiškius kriterijus, pagal kuriuos vertinami rajono keliai bei jų perspektyvos.
Anksčiau daug paklausimų sulaukdavome dėl vienų ar kitų objektų dalyvavimo įvairiuose projektuose, jų renovacijos, rekonstrukcijos. Seimas taiko griežtus kriterijus ir įvairiems investiciniams projektams šalies biudžeto finansavimas skiriamas tik ypatingais atvejais. Ankstesnių valdžių toleruotas „pageidavimų koncertas“, kai kone kiekvienas Seimo narys siūlydavo šalies biudžeto lėšas skirti įvairių objektų renovacijai ir kitokiems projektams, baigėsi.
Nemažai žmonių į Seimo narį kreipiasi pagalbos ūkiniais klausimais, spręsti kuriuos yra savivaldos kompetencija. Visada stengiamės padėti surasti  instituciją, kuri atsakinga už tos problemos sprendimą.
Mane išrinko Sėlos apygardos rinkėjai. Mano tikslas – rajono ir šalies žmonių gerovė, todėl palaikau konstruktyvias idėjas. Dalyvauju rajono bendruomenių, seniūnijų renginiuose, bendrauju su žmonėmis, matau jų lūkesčius, jų problemas. Manau, kad rajono politikų tikslas turėtų būti siekti gerovės rajonui ir jo žmonėms.
– Kokia, Jūsų akimis, yra rajono ekonominė būklė?
– Lyginant su kaimyniniais, mūsų rajonas yra išskirtinis. Jame daug pramonės įmonių: ir pieno pramonės lyderis „Rokiškio sūris“, Rokiškio mašinų gamykla, sėkmingai veikia maisto pramonės įmonės, vystomas viešbučių verslas.
Rajonas turtingas kultūros ir istorijos traukos objektų, kurie skatina turizmą, rajono ekonominę raidą. Verslas skatina kultūros, istorijos raidą. Gražus tokios kultūros ir verslo sintezės pavyzdys – Verslo klubo įkurta Kalėdų rezidencija. Puiki idėja vienoje parduotuvėje rokiškėnams ir miesto svečiams pateikti miestą reprezentuojančių įmonių gaminius. Džiugina veiklus Turizmo informacijos centras.
Šalies valdžia taip pat stengiasi rasti priemonių skatinti verslą, pritraukti investicijas. Antai, jei investiciniam projektui reikalingas sklypas, jo dokumentų tvarkymo procedūrą pavyko sutrumpinti nuo septynių su puse mėnesio iki šešių savaičių.
Kitas palengvinimas: valstybinės institucijos nebereikalaus iš asmenų dokumentų, kurie yra prieinami Registrų centre ir kitose valstybinėse institucijose. Taigi, mažėja biurokratizmo, trumpėja ir pinga dokumentų rengimo procedūros. Tikimės, šios priemonės palengvins investicijų atėjimą, naujų darbo vietų kūrimą.
Ir rajono savivaldybė turi galimybių skatinti jauną verslą, palengvinti įmonių kūrimą. Rajono smulkaus ir vidutinio verslo taryba, kuriai priklausau, remia netgi verslo projektus, ieškoma perspektyviausių, produktyviausių idėjų.
– Švenčiame atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį. Patriotizmo puoselėjimui skiriate nemažai dėmesio: Jūs ir Jūsų komanda aktyviai dalyvauja įvairiuose istorinės atminties renginiuose, aiškiai ir nuosekliai demonstruojate pagarbą ir dėmesį Lietuvos kariuomenei. Kodėl, Jūsų manymu, tai svarbu šiandienos visuomenei?
– Esame ypatingų sukakčių liudininkai: 2009-aisiais minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį, dabar – atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį. Mūsų valstybė patyrė daugybę išbandymų, jos situacija ir patirtis yra kitokia, nei daugelio kitų Europos šalių. Todėl pilietiškumas, pagarba savo valstybei, jos istorijai yra labai svarbūs. Ir ne tik ypatingomis progomis. Būtina gerbti ir vertinti tuos, kurie kūrė valstybę, kurie ją saugo ir gina. Džiaugiuosi bičiulyste su Rokiškyje tarnaujančiais kariais savanoriais, jų patriotizmu, iniciatyvumu. Žmonės, kurie studijuodami ar dirbdami aukoja savo laiką ir jėgas valstybės bei visuomenės labui – puikus pilietiškumo pavyzdys.