Raitokitės rankoves ir kepkite blynus: šiandien – Užgavėnės! (0)

Publikuota: 2024-02-13 Kategorija: Laisvalaikis
Raitokitės rankoves ir kepkite blynus: šiandien – Užgavėnės!
Senamiesčio prog. nuotr. / Senamiesčio progimnazijos mokinių pagamintos Morės šiandien laukia liūdnas likimas.

Tradiciškai, paskutiniojo žiemos mėnesio antrąjį antradienį yra švenčiamos Užgavėnės, kurios, lyg ir, savotiškos pavasario pranašės. Iki 1985–1990 metų ši šventė daugelyje Lietuvos regionų buvo primiršta. Tradicijas švęsti išlaikė tik žemaičiai, kurių tradicijas perėmė ir kiti regionai.

Pilna humoro ir linksmybių

Užgavėnės – archajiška žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo (laikotarpio nuo Kalėdų iki Užgavėnių) dieną.

Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ – silpti bei „gautis“: žemė gaunasi iš po žiemos miego. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.

Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas. O šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko: Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų. 

Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.

Darbų pabaigtuvės

Pagal senovines tradicijas, per Užgavėnes dirbami tik lengvi darbai, pramogaujama. Sakoma, kad tas, kuris per Užgavėnes dirbs sunkiai, tai visus metus nebus poilsio ir nepabaigs darbų.

Buvo manoma, kad ypač daug nelaimių galin prisišaukti per Užgavėnes verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t.

Užgavėnių dienai atėjus, iki pietų šeimininkės gamino valgius, ruošė kaukes ir kostiumus, o popiet prasidėdavo šventė bei linksmybės. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau išleisdavo.

Devyni patiekalai

Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai pavalgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. O nuomonės, kiek kartų tądien reikia valgyti – skiriasi: buvo manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus, kiti tikino, kad pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7-12 kartų.

Šeimininkės tradiciškai ruošdavo šiupinį, šaltieną, spurgas ir blynus.

Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.

Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.

Pagrindinis atributas – kaukės

Užgavėnėms buvo ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Paprastai, kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų: buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams, barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų. Užgavėnių kaukės, kokios jos bebūtų baisios, visos šypsosi.

Drabužius persirengėliams ruošdavo Užgavėnių išvakarėse, gana dažnai ir tą pačią dieną. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus.

Šventės simboliai

Kaip ir kiekviena Lietuvių šventė, taip ir Užgavėnės turi savo simbolį. Morė – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus: buvo tikima, kad tuomet žemė bus derlingesnė.

Šali Morės vaikštinėjantys Lašininis ir Kanapinis taip pat atliko tam tikras funkcijas.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke.

Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti.

Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video