Mažais žingsneliais Juodymų pelkė virsta saugomu draustiniu (0)

Rokiškio rajone esančio Juodymų valstybinio telmologinio draustinio ribų plano rengimas – baigiamojoje dokumento rengimo stadijoje. Įvyko viešas svarstymas su visuomene, o artimiausiu metu planas bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Tikimasi, kad per artimiausią pusmetį Juodymų pelkė virs valstybės saugomu draustiniu.

Natūrali ekosistema

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistų, Juodymų pelkė, esanti Rokiškio kaimiškoje ir Pandėlio seniūnijose, Ribickio, Ginočių ir Kebelių kaimų gyvenamosiose teritorijose, yra vertinga kaip natūrali ekosistema agrariniame kraštovaizdyje.

Šią pelkę sudaro pelkiniai miškai (171,7 ha), aktyvios aukštapelkės (40 ha), degradavusios aukštapelkės (33 ha), taip pat vakarų taigos buveinė (0,8 ha).

Ypatingos rūšys

Juodymų pelkėje aptikta 18 saugomų rūšių: įvairialapė usnis, juodasis gandras, vapsvaėdis, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys, sketsakalis, tetervinas, kurtinys, žvirblinė pelėda, pilkoji meleta, juodoji meleta, pilkoji gervė, mažoji musinukė, lūšis, baltasis kiškis, šermuonėlis, pelkinis satyras ir tamsioji šaškytė.

Iš jų 15 rūšių įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, 2 rūšys įtrauktos į natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sąrašus, 10 paukščių rūšių yra saugomos kaip laukinių paukščių rūšys.

Poledynmečio reliktas

Pažymėtina, kad pelkinis satyras yra poledynmečio reliktinė rūšis, būdinga aukštapelkėms su sumedėjusia augalija. Ši rūšis taip pat įrašyta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

2018 m. teritorijoje tyrimų metu aptikta gana gausi pelkinio satyro populiacija (stebėta virš 40 rūšies individų, erdviškai pasiskirsčiusių didelėje Juodymų pelkės teritorijoje). Tamsiosios šaškytės populiacijos šalyje labai lokalios, susiskaidžiusios į susisiekiančias mikropopuliacijas, rūšis aptinkama Juodymų pelkės pakraščiuose.

Siekiant išsaugoti minėtas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir saugomas rūšis, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pasiūlė įsteigti Juodymų pelkę apimantį telmologinį draustinį (apie 245,5 ha ploto), šiai teritorijai suteikiant buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.

Durpių gavybai – ne

Juodymų pelkės teritorijoje privačios žemės savininkų nėra. Ši žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija.

Pagal Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtintus Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Juodymų pelkė pažymėta kaip kitos paskirties žemė (naudingųjų iškasenų gavybos).

Dvi įmonės norėjo pradėti durpių gavybos veiklą, tačiau, atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimus, kad Juodymo durpių telkinio naudojimas neleistinas.

Juodymų pelkė yra ne tik svarbi teritorija saugomoms rūšims, tačiau joje gyvena ir veisiasi ypatingai saugomos ir retos rūšys, todėl planuojama ūkinė veikla pakenktų šių rūšių natūralioms buveinėms.

Draudžiama veikla

Juodymų pelkėje, saugant gamtos buveines, paukščius ir gyvūniją, nustatyti reikalavimai atskirų buveinių apsaugai ir tvarkymui. Degradavusių aukštapelkių, buveinėse negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, sausinamas apypelkis, vykdoma kita veikla, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones. Taip pat 100 metrų atstumu nuo pelkės negali būti plynai kertamas apypelkio miškas neįšalus gruntui ir į pelkę negali būti išleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.

Laikantis kitų griežtų reikalavimų draudžiama: kalkinti dirvožemį, naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus; vykdyti pagrindinius miško kirtimus pelkėse ir jų apypelkiuose 100 metrų atstumu nuo pelkės ribos; neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus; lankytis nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d.; vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais.

Pradėjo pernai

Planavimo dokumentas apie būsimą draustinį paskelbtas 2021 m. rugsėjį. Tų metų spalį Rokiškio savivaldybėje įvyko pirminis susirinkimas su suinteresuotų institucijų atstovais, taip pat į parko teritoriją patenkančių seniūnijų seniūnai. Susirinkimo metu buvo pristatyti planavimo tikslai, aptartas planavimo procesas bei preliminarūs galimi sprendiniai dėl draustinio ribų nustatymo. Tuomet parengti pirminio susirinkimo dokumentai.        

Visuomenė su parengtais ribų plano sprendiniais galėjo susipažinti visą šių metų birželį. Galiausiai buvo nutarta pritarti Juodymų valstybinio telmologinio draustinio ribų plano sprendiniams ir pateikti juos derinimui.

Daugiau kaip 500

Kada ši pelkė galėtų būti paskelbta draustiniu, kol kas nėra detalaus atsakymo, nes dar laukia sprendinių derinimas su institucijomis ir kitos procedūros. Geriausiu atveju Juodymų pelkė bus paskelbta draustiniu po 3–6 mėnesių.   

Šiuo metu Lietuvoje įsteigta 514 draustinių (157 996 ha), iš kurių 53 – telmologiniai (20 268 ha). Visa Lietuvos saugomų teritorijų sistema užima daugiau kaip 1 mln. ha plotą.