Karių ir sukilėlių kapus tvarkę kariai savanoriai tikisi, kad rokiškėnai ras laiko aplankyti tuos, kurie iškovojo Lietuvai laisvę (10)

Jau prasidėjo šventinių Vasario 16-osios renginių maratonas. Jo šurmulio šešėlyje liko tie, kurių drąsos ir pasiaukojimo dėka turime savo valstybę –1919-20 m. kariai savanoriai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai. Jie šešėlyje, bet neužmiršti – ant jų kapų jau dega žvakutės, jų antkapinius kryžius papuošė naujos trispalvės juostelės. Kapai nuvalyti nuo sniego, kad juos aplankę žmonės galėtų perskaityti žuvusiųjų pavardes, uždegti žvakutę, padėti gėlių.

1919-20 m. mūsų krašte vyko aršios kovos su bolševikais, kurie kėsinosi užgrobti jauną Lietuvos valstybę. Ginti jos ėjo įvairiausių tautybių, religijų, socialinių sluoksnių žmonės. Kova buvo sėkminga: priešas buvo nuvytas net iki Dauguvos upės. Tačiau pergalė kainavo jaunų žmonių gyvybes: skaičiuojama, kad mūsų rajone ir kaimyninėje Latvijoje yra 91 žinomas ir paženklintas kario kapas: jų yra kone kiekvienoje rajono seniūnijoje. Latvijoje bene geriausiai žinomos Červonkos kapinės, kuriose iškilęs didingas paminklas žuvusiesiems už Lietuvos laisvę. Jo papėdėje ilsisi 31 Lietuvos karys. Lietuvius karius priglaudė ir Subatės, Ilukstės, Sventės kapinių žemė.
Kaip ir kasmet, Vasario 16-osios išvakarėse karių kapus lanko šiandieniniai kariai savanoriai – Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos atstovai. Nors pasirūpinti žuvusiųjų kapais jie gavo įsakymą, tačiau tą mūsų kariai daro ne dėl pareigos, o pagarbos ir istorinės atminties vardan. Kaskart aplankyti šiuos kapus kuopos vadovybė kviečia kuo daugiau karių, kad kiekvienas karys galėtų parodyti ir papasakoti apie šiuos kapus savo šeimoms ir bičiuliams. Prie 1919-20 m. karių savanorių kapus lankančių savanorių prisijungė ir Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja Lina Dūdaitė-Kralikienė, „Rokiškio Sirenos“ žurnalistė Monika Meilutė.
Kadangi praėjusią savaitę gausiai pasnigo, pirmoji karių užduotis – nuo kapų nuvalyti sniego ir ledo dangą. Tvarkytojai negailėjo pastangų: jie tikisi, kad atsiras nemažai rokiškėnų, kurie norės bent žvakute ar gėlės žiedu padėkoti 1919-20 m. žuvusiems kariams už iškovotą laisvę. Tad, kaip sakė kariai, nesinori, kad lankytojai žvakutes dėtų į pusnį. Kitas pagarbos akcentas – trispalvė juostelė. Saulės, vėjo nugairintas juosteles, juosiančias karių kapus ženklinančius kryžius, kariai pakeitė naujomis. Jie rūpestingai žiūri, kad juostelės būtų rišamos vienodai, pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus.
Kadangi mūsų rajone karių kapų gausu, todėl pirmąją dieną vyko du karių ekipažai. Vienas suko Pandėlio ir Kazliškio pusėn, kitas aplankė Tumasonių, Gediškių, Bagdoniškio, Aleksandravėlės kapines. Sekmadienį, vykdami į bendrą Lietuvos-Latvijos renginį Červonkoje ir Daugpilyje (apie šį renginį papasakosime kituose „Rokiškio Sirenos“ numeriuose, – aut. past.) kariai aplankė Subatės, Červonkos, Sventės ir Obelių kapines. Paskutinė atminties stotelė – Rokiškio senosios kapinės.
„Rokiškio Sirenos“ inform.