Apie valstybės ir visuomenės sėkmės istoriją (1)

Pradėjome skaičiuoti atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį. Jos valstybingumas nuo pat valstybės užuomazgų iki dabar dabar neįsivaizduojamas be institucijos, kurios veikla yra viena didžiausių jaunos valstybės sėkmės istorijų. Jos gretos sutelkė skirtingų tautybių, konfesijų, socialinių sluoksnių žmones, patikėjusius Lietuvos idėja taip, kad jai ginti nepagailėjo brangiausio turto – gyvybės. Prieš jaunos valstybės menkai aprūpintų ir kukliai ginkluotų, tačiau labai drąsių žmonių ryžtą neatsilaikė nei bolševikai, nei Bermonto-Avalovo armijos pulkai. Lapkričio 23-ąją Lietuvos kariuomenei sukaks 99-eji.  Todėl lapkričio 23-oji ne tik jai priklausančiųjų, bet ir jai savo kasdieniu darbu bei pastangomis talkinančių, prijaučiančių žmonių šventė.

Metai su pliuso ženklu
Mūsų rajone veikiančios ir jį ginančios Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos metai pažymėti pliuso ženklu. Stabiliai auga karių savanorių gretos, gerėja jų įgūdžiai. Neseniai AK-4 automatus pakeitė modernesni vokiškieji G-36. Kariai jau beveik metus džiaugiasi naujomis uniformomis, amuniciniais diržais. „Kariai savanoriai yra aprūpinti lygiai taip pat, kaip ir profesionaliosios tarnybos kariai“, – sakė kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas. Jis neslepia: vyksta daug gerų pokyčių. Tačiau ką reiškia moderni ginkluotė ir ekipiruotė be svarbiausiojo kariuomenės veiksnio – karių: jo noro, drąsos, motyvacijos stengtis neatstos niekas. Vadas pasidžiaugė, kad kuopos gretas papildo nauji savanoriai, tarnybą tėvynei kuopos gretose nusprendžia tęsti ir privalomąją karinę tarnybą baigę kariai. Kuopa, vado teigimu, stiprėja, gerėja jos įgūdžiai.
Todėl lapkričio 23-ąją Biržuose, kur Vyčio apygardos 5-oji rinktinė minės Lietuvos kariuomenės dieną, aukštesni kariniai laipsniai bus suteikti trims rokiškėnams kariams savanoriams: Giedriui Dabregai – vyresniojo eilinio, o Deividui Daukui ir Regimantui Karpavičiui – eilinio. Už pavyzdingą tarnybą rinktinės vado moneta bus paskatintas eilinis Tomas Kundelis.
Rokiškio rajone Lietuvos kariuomenės dienos renginiai vyks Obeliuose. Ten bus atidarytas laisvės kovotojų bunkeris, vyks diskusijos istoriniais klausimais. 506-ajai kuopai svarbus Lietuvos kariuomenės istorinis paveldas: jie yra 1919-20 m. karių savanorių bei Lietuvos partizanų tradicijų tęsėjai.

Šventė visuomenei
Tačiau Lapkričio 23-oji, karių teigimu, nėra vien tik jų profesinė šventė. Juk svarbiausias kariuomenės sąjungininkas – visuomenė. Todėl Lietuvos kariuomenės diena yra šventė karių šeimoms, kurios palaiko savo artimųjų norą būti šalies gynėjais. Tai šventė darbdaviams, kurie savo resursų dėka išleidžia karius tobulinti įgūdžių pratybose ir mokymuose. „Tai šventė visiems, kurių gyvenimą įtakoja Lietuvos kariuomenė. Tai šventė tiems, kurių dėka kariai gali ramiai vykti į pratybas, jose koncentruotis savo žinių, įgūdžių gilinimą. Tai šventė daugybei žmonių, kurie mumis tiki ir pasitiki, geranoriškai padeda savo darbu, informacija“, – sakė kuopos vadas kapitonas S. Afanasjevas.
Jis teigė, kad ši šventė – tai karių proga padėkoti visuomenei už suteiktą pagalbą. „Mūsų rajonas nėra didelis. Manyčiau, kiekvienam žmogui svarbu mokėti ginti savo šeimą, visuomenę, valstybę. Kiekvienas galite prisidėti prie šio kilnaus tikslo: reikalui esant suteikti kariams maisto, vandens, pastogę, padėti slaugyti sužeistuosius, teikti informaciją, kitaip talkinti. Todėl Lietuvos kariuomenės diena yra ne tik karių, bet ir visų jūsų šventė“, – sakė pašnekovas.

Sėkmės istorija
Lietuvos kariuomenė nuo seniausių laikų iki šių dienų yra viena didžiausių mūsų valstybės sėkmės istorijų. Viduramžiais apie lietuvių karių drąsą sklido legendos. Ne tik Saulės, Durbės, Žalgirio, bet ir Salaspilio, Chotyno mūšiai rodė jos sėkmę ir galią. Abiejų Tautų respublikos sparnuotieji husarai buvo vieni stipriausių ir geriausių tų laikų Europos karių.
1919-20 m. laisvės kovose jauna Lietuvos kariuomenė toli už savo valstybės sienos, net už Dauguvos išstūmė bolševikų kariuomenę, taip palengvindama ne tik savosios, bet ir Latvijos valstybės raidą. Laisvės kovose miško broliai kone dešimt metų priešinosi daugybę kartų stipresniam už save priešui, ne tik pakloję pamatus Lietuvos valstybės atkūrimui, paneigę Sovietų sąjungos teiginius apie Lietuvos savanorišką įstojimą į jos sudėtį, bet ir turėjo įtakos tokių visuomenei pavojingų reiškinių, kaip kolonizacija, stabdymui. Atkurtosios Lietuvos pirmieji kariai savanoriai tarnauti valstybei prisiekė pačią pavojingiausią akimirką: praėjus vos porai dienų po kruvinųjų 1991 m. Sausio įvykių. Šiandien Lietuvos kariuomenės gretas pildo savo noru tarnauti tėvynei nusprendę šauktiniai. Lietuvos kariuomenės kariai sėkmingai dalyvauja taikos palaikymo misijose įvairiose pasaulio valstybėse. Aukštą NATO partnerių įvertinimą pelnė ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
„Rokiškio Sirenos“ inform.