Tautodailininko Romualdo Kaminsko kelionė į Prancūziją: neįkainojama patirtis, edukaciniai užsiėmimai ir padėka iš pačios merės Jocelyne Cochin rankų (2)

Publikuota: 2019-04-24 Kategorija: Žmonės
Tautodailininko Romualdo Kaminsko kelionė į Prancūziją: neįkainojama patirtis, edukaciniai užsiėmimai ir padėka iš pačios merės Jocelyne Cochin rankų
Asm. archyvo nuotr. /

Paieškos apie savo namo istoriją netikėtai padėjo užmegzti tvirtesnį ryšį su Prancūzija

Tautodailininkas Romualdas Kaminskas, nusipirkęs jaukų namą Rokiškio rajone, net nesitikėjo, kokią istoriją jis slepia.

Namas pastatytas 1936 m. ir priklausė buvusiam Lietuvos Respublikos karininkui, Lietuvos sporto lygos vadovui Antanui Jurgelioniui. Tai sužinojęs Romualdas Kaminskas norėjo surasti dar daugiau faktų, todėl kreipėsi į visus, kas tik galėjo suteikti informacijos. Tokiu būdu jo keliai susitiko su Karolina Masiulyte – Paliulis (seniausio Lietuvos Masiulio knygyno paveldėtoja), kuri yra ne tik Antano Jurgelionio giminaitė, bet ir Lietuvos – Prancūzijos draugijos pirmininkė. „Ji taip pat ieškojo giminaičių Lietuvoje ir taip mes susitikome. Bendraudamas užsiminiau, kad norėdamas tobulinti savo prancūzų kalbą, keletą kartų važiavau į Prancūziją skinti vynuogių.  Tuomet Karolina pasisiūlė patalpinti skelbimą Lietuvos – Prancūzijos draugijos puslapyje. Netrukus  sulaukiau atsakymo iš Eduardo Andrė, žymaus Prancūzų architekto, Palangos, Užutrakio, Trakų Vokės bei Lentvario parkų projektuotojo provaikaitės Florençe André (Floranse Andrė), kuri pakvietė atvykti į Prancūziją. Taip kovo 5 dieną prasidėjo mano kelionė į La Croixen Touraine miestą," – sakė tautodailininkas.

 

Gyvenimas prancūzų šeimoje ir žvilgsnis į jų kultūrą

La Croixen Touraine – nedidelis miestelis centriniame Prancūzijos regione Endras ir Luara departamente, netoli Luaros upės.  Departamento centras – Turas.

Romualdas Kaminskas gyveno architekto Eduardo André giminaitės Florençe (Floranse) ir kitose šeimose, todėl turėjo galimybę ne tik lavinti prancūzų kalbą, bet ir susipažinti su šios šalies kultūra bei papročiais.

Tautodailininko teigimu, ekskursija į Prancūziją niekada neduos tiek pažinimo, nei gyvenimas su prancūzų šeima, kurioje matai vyraujančius papročius, šeimos tradicijas ir vertybes. „Mačiau, ragavau ir ką valgo, ir ką geria," – juokavo Romualdas Kaminskas, tačiau patikino, kad taurė vyno valgio metu yra tradicija, kuri tik tuo ir apsiriboja.

Iš tikrųjų kiekviena tautodailininko diena buvo suplanuota ir kupina veiklos, o savaitgaliais su prancūzų šeimomis daug keliaudavo, aplankydami įžymias Touraine (Turėn) regiono vietas. Didžiausią įspūdį paliko pilys (ypač Brézés su savo požeminiu gyvenimu), karveliams skirtas namas, apžiūrėti parkai, meno skulptūros, vyno licėjai, žinoma degustuoti vynus, ragauti sūrius, kurių Prancūzijoje yra virš 360. Prancūzijoje puikiai išvystyti dviračių takai, todėl pasirinkęs šią transporto priemonę, niekada nenusivilsi, nes važiuoti nebus sunku, o ir sustoti prie kiekvienos pilies ar gražių vietų visada įmanoma. Tai buvo galimybė sutikti įvairių žmonių ir pažinti kultūrinį gyvenimą. Romualdą Kaminską stebino žmonių nuoširdumas, noras bendrauti ir padėti, jei tik ko reikia. Jis tvirtino, kad ten vyraujanti aplinka nėra tokia įtempta, o gyventojai atviri ir paslaugūs.

 

Edukaciniai užsiėmimai su vaikais ir prisiminimui išdrožta skulptūra

Romualdo Kaminsko gyvenimas Prancūzijoje tęsėsi mėnesį, tačiau tautodailininko tikslas nebuvo tik šios šalies kultūros pažinimas, teko užsiimti tuo, kam ir yra sutvertos jo rankos – mokyti vaikus drožybos meno ir išdrožti skulptūrą Eduardo Andrė sukurto La CroixenTouraine miesto parkui.

Užsiėmimai su vaikais vyko Rencontre Culturelle et Professionnelle centre, kuriame mokiniai mokosi įvairaus amato. „Buvo labai smagu dirbti su vaikais. Kilo daug naujų idėjų, tapome puiki komanda," – džiaugėsi tautodailininkas. Tačiau didžiausias priminimas apie jo buvusią viešnagę ir Lietuvą yra lauko dirbtuvėse „užgimusi" medžio skulptūra – stogastulpis su skambiomis Vytauto Mačernio eilėmis prancūzų ir lietuvių kalbomis: ,,Žmogau, aš žemėj atradau įmintas tavo pėdas. Sakyk, kas tu esi, kad nori čia palikt ženklus...?".

 

Šiltas merės sutikimas ir padėka Romualdui Kaminskui už paliktus meno kūrinius

Šioje kelionėje Romualdo Kaminsko laukė nuoširdus susitikimas su La Croixen Touraine miesto mere Jocelyne Cochin. Tokio sutikimo ir Lietuvos nepriklausomybės datos, Kovo 11 - osios pažymėjimo,  tautodailininkas tikrai nesitikėjo. „Šią Lietuvai svarbią dieną ant merijos pastato kabėjo ir Prancūzijos, ir Lietuvos vėliavos," – stebėjosi tautodailininkas.

Miesto merija yra įsikūrusi buvusiuose vieno iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė namuose. Vizito metu Romualdas Kaminskas įteikė drobinę juostą su išaustu mūsų šalies himnu. Jis pasakojo, jog miesto merė yra labai malonus, nuoširdus, tolerantiškas žmogus, todėl susitikimas buvo įdomus ir šiltas.

Bendraujant teko susipažinti ir su Prancūzijos menininkais: Merės vyru akmens skulptoriumi, su  kuriuo aplankėme jo sukurtus  darbus. „Totemų" drožėju  Patric Blanchqndin ir kt.

Grįžtant namo dar teko porą dienų pasivaikščioti ir po Paryžių, pabendrauti su rašytoju Valdu Papieviu, sutikti  gyvenantį, kūriantį (eilėraščių rinkinys „Geležinė vejarodė") ir dirbanti Paryžiuje malonų jaunuolį iš Lietuvos Karolį Baublį, pamatyti dar nesudegusią Notre Dame katedrą.

Viešnagės pabaigoje atidengus koplytstulpį, vėl buvo nustebintas savo darbų įvertinimu – miesto medaliu ir padėka. „Gera keliauti į tokią šalį, kur tave taip sutinka, kai gali jaustis įvertintu, svarbiu ir naudingu. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie kūrybinio proceso, prisiliesti prie jų kultūros, lavinti prancūzų kalbą ir savo dirbiniais papuošti jų parkus, todėl kelionė nusisekė visomis prasmėmis, net sutrumpinau žiemą, ten nuvažiavęs radau pavasarį (žydėjo gėlės), o grįžęs balandžio 2 dieną Lietuvoje taip pat radau pavasarį," – kalbėjo Romualdas Kaminskas.

Mūsų tautodailininkas tikisi dar ten sugrįžti ir galbūt dar viena  nauja skulptūra puoš Prancūzijos parkus. Pripažinkim, malonu, kai paprasti šalies žmonės neša žinią apie Lietuvą ir ją garsina savo darbais. Visa „Rokiškio sirenos" komanda linki nenutrūkstamo kūrybinio kelio ir dar daug gražių meno „užgimimų".

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą