Anglijoje išgarsėjusio rokiškėno avantiūra vos nesibaigė nelaime, tačiau jis nusiteikęs ir toliau stebinti (1)

Publikuota: 2019-09-23 Kategorija: Žmonės
Anglijoje išgarsėjusio rokiškėno avantiūra vos nesibaigė nelaime, tačiau jis nusiteikęs ir toliau stebinti
Rokiškio Sirena koliažas / Anglijoje išgarsėjusio rokiškėno Raimondo Kazlausko avantiūra - kelionė iš Anglijos į Lietuvą dviračiu

Nuotykiai, netradicinis laisvalaikis, dėmesį pritraukiančios iniciatyvos – tokia rokiškėno Raimondo Kazlausko kasdienybė. Visai neseniai Mančesterio (Anglija) spauda mirgėjo pasakojimais apie šį 25 metų vyrą, kartu su draugu Evaldu Karosu rinkusį šiukšles iš miesto centre esančio Ročdeilo kanalo. Kita dėmesio verta istorija – žygis į Lietuvą dviračiu.

Švarindami aplinką Raimondas ir Evaldas pasidarė keletą nuotraukų, ketindami jas parodyti draugams. Tuomet Evaldas pasiūlė nuotraukas paskelbti platformoje „Reddit“ ir jas įdėjo į Mančesterio bendruomenės grupę. Vaikinai greitai sulaukė dėmesio: jais susidomėjo pagrindinis Mančesterio laikraštis, o netrukus – ir didžiausias pasaulio transliuotojas BBC.

„BBC reportažą rodė per „The One Show“. Atvažiavo su didelėmis kameromis, filmavo keturias valandas, nupirko didelę valtį, kad viskas gerai atrodytų. Jie viską surežisavo iš naujo“, – pasakojo Raimondas.

Jaunas vyras nuogąstavo, kad tai žurnalistams buvo tik pramoga, o žmonės, kurie nuolat tuo užsiima, lieka nepastebėti. Vis dėlto jis džiaugiasi, kad tokiu būdu atkreipė visuomenės dėmesį į opią problemą.

Į Jungtinę Karalystę Raimondas sparnus pakėlė prieš beveik 4 metus: būdamas elektroninio verslo paskutinio kurso studentas persikraustė gyventi į Mančesterį, ten įsidarbino. Jį nuo mažens domino IT sritis, o dėstytojai, matydami, kad studijos gerai sekasi, žiūrėjo atlaidžiau.

„Prieš išvykdamas, užsienyje neturėjau jokių pažįstamų. Užsidėjau ant pečių kuprinę, viską, ką turėjau Lietuvoje, pardaviau ir išvykau. Kai atskridau, vieną naktį miegojau oro uoste. Paskui gyvenau pas lietuvę – saugojau butą, kol ji buvo Lietuvoje. Prisimenu, kai atvykau į darbovietę pasirašyti darbo sutarties, nė nesupratau, ką jie man kalba“, – atviravo Raimondas.

Pasibaigus darbo sutarčiai, Raimondas nusprendė, kad atėjo puikus metas padaryti tai, apie ką ilgai svajojo, – dviračiu grįžti į gimtinę.

„Viena iš mano svajonių taip pat susijusi su savęs išbandymu – noriu dalyvauti „Iron Man“ triatlone. Todėl du kartus per savaitę bėgioju, važinėju dviračiu, plaukioju. Tad šiam žygiui į Lietuvą neturėjau specialaus pasiruošimo“, – pasakojo Raimondas.

Iki tol ilgiausia kelionė dviračiu – 350 kilometrų nuo Mančesterio iki Londono. Šį kartą lietuvio tikslas buvo pamatyti kuo daugiau šalių, bet tiesiausias kelias nesuteikė tokios galimybės, todėl teko perplanuoti maršrutą. Taip kelionė pailgėjo 300 kilometrų.

„Važiavau dviračiu nuo Mančesterio iki Londono, tada traukiniu keliavau iki Paryžiaus, o nuo ten kirtau visų kitų šalių – Olandijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos – sienas. Iš viso pervažiavau devynias valstybes. Reikėjo važiuoti iki Stokholmo, o nuo ten keltis keltu į Rygą, tada keliauti iki gimtojo Rokiškio“, – prisiminė Raimondas.

Iš viso lietuvis numynė 2300 kilometrų ir per daugiau nei 20 dienų kelionę patyrė įvairiausių nuotykių. Kasdien kelyje praleidžiant 7–8 valandas teko pažvelgti mirčiai į akis, miegoti palapinėje, megzti pažintis, patirti psichologinių sunkumų.

„Šimtą kartų griuvau, keletą kartų vos nemiriau. Pavyzdžiui, gana greitai važiuodamas Londone užkliuvau už šakų. Buvo piko metas, važiavau ne dviračių taku, todėl griūdamas aplamdžiau dviratį, nulūžo kuprinės laikiklis, viskas pabiro, o ir pats stipriai susižeidžiau. Laimė, kad automobilis spėjo sustoti ir manęs nepervažiavo. Taip pat labai dažnai nuo vibracijos atsisukdavo varžtai, tad parduotuvėje prisipirkau jų visiems įmanomiems scenarijams“, – prisiminė Raimondas.

„Griūni, garsiai nusikeiki, atsistoji, sutaisai dviratį, susidedi daiktus ir judi toliau“, – pasakojo Raimondas, apie savo sunkumus nuolat rašęs žmonai, puikiai žinančiai, kad geriau jį drąsinti ir palaikyti, o ne mėginti sustabdyti. 

Susipažino su kitomis kultūromis

Prancūzijoje Raimondui teko keliauti per miestelius, kuriuose – tik dešimt namų ir niekas nekalba angliškai. Tad net prašant vandens teko pasitelkti vertėjo telefone pagalbą. Nepaisydamas sunkumų, lietuvis nelinkęs skūstis, nes žmonės buvo malonūs ir padėdavo, net vagysčių nereikėjo baimintis.

„Sekmadienį važiuodamas Prancūzijoje pastebėjau, kad ten viskas uždaryta. Todėl užsukau į vis dar veikiantį barą. Viduje sėdėjo 5 vyrukų kompanija ir gurkšnojo alų. Jie kvietė mane vidun, klausė, kokią vėliavą vežuosi. Bandė į vidų įnešti mano dviratį, kad jis saugiai stovėtų, kvietė gerti stipriųjų gėrimų“, – juokėsi Raimondas.

Danijoje naudodamasis „AirBnb“ programėle Raimondas susirado nakvynę pas vaikiną iš Egipto ir netrukus suprato, kad po tiek laiko kelionės vienumoje labai daug kalba. 

„Tas vaikinas man papasakojo, kaip žmonės gyvena Egipte, kaip mamos juos augina ir neleidžia palikti namų, kol nesukanka 20–40 metų. Labai skiriasi mūsų ir jų gyvenimas. Išvažiuojant jis man paruošė pusryčius, pridėjo daug maisto“, – pasakojo Raimondas.

Keliaujant lietuviui neretai tekdavo su palapine apsistoti miške, parke ar tiesiog plyname lauke.

„Švedijoje vieną naktį nakvojau parke. Sustojau, ėjau per jo teritoriją, o ten tūkstančiai klykaujančių ančių. Pagalvojau: kaip aš čia miegosiu? Buvo vakaras, nenorėjau važiuoti toliau. Nuėjau į miškelį toliau nuo paukščių, pasistačiau palapinę ir išmiegojau visą naktį“, – prisiminė Raimondas.

Svarbi ir mityba

Važiuodamas Raimondas nuolat užkandžiaudavo (valgydavo bananus, obuolius, baltymų batonėlius, bandeles, riešutus), o sustojęs pailsėti ir sočiai prisikirsdavo. 

„Stengiausi mąstyti apie tai, ką valgau. Jei matau, kad raumenys pavargę, stengiuosi suvartoti kuo daugiau baltymų. Jei ryte mažai energijos, valgau daugiau angliavandenių. Kadangi dažnai sportuoju, maitinuosi išlaikydams pusiausvyrą: nevalgau labai sveikai, bet ir per daug nepiktnaudžiauju nesveiku maistu“, – sakė Raimondas.

Keliaudamas lietuvis išmoko atsargiau važiuoti dviračiu, taisyklingiau maitintis, be to, suprato, kad neverta prisikrauti daug daiktų.

„Labai reikalingos ausinės norint pasiklausyti muzikos, atsuktuvų rinkinukas ir mažytis kompiuteris, rodantis kelią, greitį, įkalnes ir nuokalnes. Taip pat turėjau palapinę, sveriančią 500 gramų. Juk jei ketini miegoti lauke, turi pasirūpinti visais stovyklavimo reikmenimis“, – pasakojo Raimondas.

Ateityje – dar daugiau nuotykių

Nors tėvai iš pradžių reagavo skeptiškai, šiandien jie didžiuojasi sūnumi, o pačiam Raimondui ši kelionė suteikė galimybę daug ką apmąstyti, pabūti su savimi. Jaunas vyras tvirtino, kad patirtos traumos ir išleisti maždaug 2000 svarų (2250 eurų) yra niekis, palyginti su tuo, ką teko patirti.

„Noriu, kad mane suptų laimingi žmonės. Jei jie laimingi – laimingas ir aš. Ir nesvarbu, kiek pinigų reikia investuoti“, – sakė Raimondas.



Dalintis naujiena
Rašyti komentarą