Svarbiausia kaime – geri sumanymai ir noras dirbti, o pinigų prireikus atsiras (0)

Publikuota: 2020-10-07 Kategorija: Verslas
Svarbiausia kaime – geri sumanymai ir noras dirbti, o pinigų prireikus atsiras
Asmeninio archyvo nuotr. / Šiemet, sukaupusi lėšų, šeima paupyje pagaliau įrengė ir stovyklavietę – vietą, kurioje baidarininkai galėtų patogiai išlipti į krantą

Žemės ūkio darbai, ypač grūdininkystėje, nesuėda viso vasaros laiko. Tai – sezoninis darbas, kurį įveikus kaime verta imtis ir kitokios – su žemės ūkiu nesusijusios veiklos. Jos skatinami imtis ir tie kaimo gyventojai, kurie nesiverčia žemdirbyste, užtat gali sukurti sau darbo vietą – gaminti baldus, teikti valymo paslaugas, nuomoti sporto inventorių, remontuoti automobilius ar imtis kitokios veiklos.

Jos rūšių yra įvairių, tereikia noro dirbti, o jos startui galima pasinaudoti specialiai tam skiriama išmoka – parama, mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

Gyvena šalia upės

„Nereikia bijoti projektų – reikia dirbti“, – patikino Rokiškio rajone, Pakriaunio kaime gyvenantis 26 metų Oskaras Tička.

Šis jaunas žmogus, dirbantis ugniagesiu bei padedantis ūkyje savo tėvams, išnaudojo situaciją, kurią siūlyte siūlė gamta.

„Užaugau kaime, o mano tėvų dirbama žemė kai kur susisiekia su Kriaunos upę. Ja dažnai praplaukdavo baidarininkai. Pavasarį ši upė būna ypač srauni, ir stipri srovė plaukimą padaro ekstremaliu.

Baidarininkams ir vasarą joje yra ką veikti, nes vandens kelią dažnai pastoja užvertę medžiai“, – kalbėjo O. Tička.

Šeimoje seniai buvo subrandintas sumanymas patiems kaime imtis baidarių nuomos. Tačiau tokios veiklos pradžiai reikėjo nemenkų investicijų, nes baidarės yra brangios.

Asmeninio archyvo nuotr./Oskaras Tička su žmona Angele.

Pasak O.Tičkos, jo tėvai ne kartą buvo pasinaudoję ankstesnių periodų Lietuvos kaimo plėtros programos parama.

Taigi ūkininkaudami jie įprato stebėti naujienas ir domėtis tuo, pagal kokią veiklos sritį ir kokiems projektams yra skelbiami šaukimai.

„Nešiojomės mintyse tą sumanymą, o kai 2016-aisiais atsirado galimybė pasinaudoti parama darbo vietoms kaime sukurti, nė nesvarstėme – parengėme projektą.

Taip ir atsirado „Oskaro baidarės“, kurias jau tris sezonus kartu su žmona Angele nuomojome poilsiautojams“, – pasakojo vaikinas.

Projektui „Oskaro Tičkos verslo kūrimas Rokiškio rajone, Pakriaunio kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį  „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ buvo išmokėta numatyta pinigų suma.

Nuolat stebi šaukimus

„Rengdami projektą buvome nutarę nupirkti 20 baidarių – imtis jų nuomos. Kadangi po baidarių pirkinio mums dar buvo likę pinigų, nutarėme įrengti patalpas baidarėms sandėliuoti.

Sodybos kieme turėjome seną daržinę, kurią anksčiau naudojome kaip sandėlį daiktams sudėti. Taigi ją renovavome ir įrengėme baidarių nuomos bazę“, – patirtimi pasidalino Oskaras.

Projekto startas įvyko 2018-aisiais, jau įpusėjus irklavimo sezonui, todėl pirmaisiais metais jaunai šeimai netrūko nerimo dėl to, kad nepavyks sukaupti pajamų sumos, kokia buvo numatyta.

„Buvome niekam nežinomi. Reklamuotis feisbuke bei kitur pradėjome tik tada, kai baidarės jau buvo atgabentos į kiemą. Taigi pirmąjį sezoną nuomotojų nebuvo daug, bet, laimei, tais metais mums pavyko pasiekti įsipareigojimų kartelę.

Užtat ir pernykštis, ir šiųmetis sezonai buvo dosnūs klientų, todėl šiemet bei 2019-aisiais projekte numatytus įsipareigojimus įvykdėme nesunkiai.

Nežinau, ar mes tapome žinomi ir patrauklūs, ar įtaką padarė COVID-19, paskatinęs žmones poilsiauti Lietuvoje – mūsų šuolis šiemet buvo didelis“, – kalbėjo savo verslo nepabūgęs įkurti Oskaras.

Šiemet, sukaupusi lėšų, šeima paupyje pagaliau įrengė ir stovyklavietę – vietą, kurioje baidarininkai galėtų patogiai išlipti į krantą.

Planuoja ir plėtrą

Pasak Oskaro, praėjusi vasara dėl darbų gausos buvo įtempta. Buvo dienų, kai jiedu su Angele nebespėdavo suktis, ir į pagalbą pasikviesdavo tėvus.

„Rūpinomės poilsiautojais, tad patys atsikvėpti galėsime tik dabar, rudenį. Tokie jau esame – negalime sėdėti be darbų, o kai dirbame, tai tuo ir mėgaujamės“, – patikino jis.

Anot O.Tičkos, net ir įgyvendinę projektą jiedu su žmona ketina nenutraukti veiklos, atvirkščiai, planuoja ją plėsti: nupirkti daugiau baidarių bei antrą mikroautobusą poilsiautojams vežioti.

„Kol kas pinigų, kuriuos užsidirbome, nenaudojame savo reikmėms – viską investuojame“, – užsiminė Oskaras.

Parama kaimo startuoliams

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuolat rūpinasi ne žemės ūkio verslo plėtra kaime. Ypatingas dėmesys tam skiriamas COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Nes nemažai kaime gyvenančių, bet į miestus važinėjusių dirbti žmonių pavasarį prarado darbo vietas, o kartu – ir pajamas. Jiems suteikiama galimybė ne tik sau, bet ir kitiems sukurti darbo vietų kaime.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjos Ingos Budzevičiūtės, kaimo vietovėse norintys pradėti savo verslą žmonės gali gauti išmoką, siekiančią iki 37,6 tūkst. eurų.

Ji mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir yra skirta ne žemės ūkio sektoriuje naujam verslui ir darbo vietai kaime įkurti.

„Dėl COVID-19 išaugo darbo neturinčių žmonių skaičius, kuriems verslo pradžioje gali padėti ši parama. Nes šiuo metu ypač aktualu mažinti socialinę įtampą dėl padidėjusio nedarbo kaimo vietovėse.

Taip pat tokia parama skatina mažuosius verslus kurtis kaime, nes jie tolygiai pasiskirsto regionų teritorijose. Ir taip yra sukuriamos įvairios paslaugos, labiau prieinamos žmonėms, kurie gyvena atokiau didžiųjų šalies miestų.

Svarbu ir tai, kad skiriamos lėšos padeda išsaugoti gyvybingą kaimą ir padidinti kaimo gyventojų pajamos.

Savo ruožtu taip skatinamos kaime kurtis jaunos šeimos bei iš emigracijos į Lietuvą grįžtantys žmonės“, – kalbėjo I.Budzevičiūtė.

Pradėjo mokėti avansą

Šiemet paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ buvo priimamos iki birželio.

Įvertinus paraiškas, paramos gavėjais buvo patvirtinta daugiau kaip 300 pareiškėjų.

Pirmiesiems įvertintiems startuolių projektams šiuo metu jau mokamas avansas – pirmoji paramos dalis, siekianti 80 proc. projektui įgyvendinti skirtos išmokos. Likę pinigai bus išmokėti tinkamai įgyvendinus verslo planą.

ŽŪM duomenimis, pagal KPP veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skirtų 25 mln. eurų bei papildomai ŽŪM skirtų maždaug 20,1 mln. eurų paramos lėšų pakako 1422 pareiškėjams, surinkusiems nuo 80 iki 55 prioritetinių atrankos balų.

Planuojamam verslui kaimo vietovėje pradėti buvo galima prašyti 37 600 eurų arba 18 800 eurų paramos. Jos dydis priklausomai nuo to, kiek darbo vietų (etatų), susijusių su paraiškoje numatyta veikla, bus sukurta įgyvendinant projektą.

Parama mokama kaip 100 proc. išmoka dviem dalimis – 80 proc. visos skirtos išmokos sumos mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo ir likusi 20 proc. išmokos sumos dalis mokama tinkamai įgyvendinus verslo planą.

Paskutinis mokėjimo prašymas NMA turi būti teikiamas ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.

Svarbiausia – ryšys su kaimu

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skirta fiziniams bei naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims.

Žmonės (fiziniai asmenys) privalo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdę ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne.

Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos.

Tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški (išskyrus ūkininkus).

Svarbu, kad pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta būtų deklaruota kaimo vietovėje, o pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė būtų registruota kaimo vietovėje.

Projekto įgyvendinimo vieta privalo būti kaimo vietovėje, kur turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama tada, kai paramos lėšomis finansuojama statyba.

Taip pat kaimo vietovėje turi būti registruotas nekilnojamasis turtas, kur saugomas už paramos lėšas įgytas turtas vykdant tiek mobiliąją, tiek nemobiliąją veiklas.

Gamybinė ekonominė veikla taip pat turi būti vykdoma ir iš paramos lėšų įgytas turtas privalo būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta yra kaimo vietovė.

Parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Paramos gavėjas įsipareigoja neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog pradėti įgyvendinti verslo planą reikia ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Verslo planą būtina įgyvendinti tinkamai – įgyvendinti numatytas investicijas, sukurti darbo vietą, vykdyti pelningą ekonominę veiklą.

Projektų vertinimas balais

Pareiškėjų projektai pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį jiems suteikiami balai – didžiausias galimas balų skaičius vienam pareiškėjui yra 100.

Kriterijuose atsižvelgiama į projekto sukuriamų nesezoninių darbo vietų skaičių ir į nedarbo lygį konkrečioje savivaldybėje.

Taip pat laikoma privalumais, jeigu verslą kuria kaimo gyventojas iki 29 metų, iš emigracijos grįžęs asmuo arba šeima, gavusi subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą ir t. t.

Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius, kurį turi surinkti pareiškėjas, kad gautų išmoką, – 45 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 45 balų skaičiaus, paraiška atmetama.

„Startuolių“ veiklos rūšys Pagal 2019 m. įvertintas paraiškas populiariausios veiklos buvo: 

  • Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas
  • Poilsio ir sporto reikmenų nuoma
  • Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla
  • Plovimo, valymo, aplinkos priežiūros ir tvarkymo paslaugos
  • Buhalterinė apskaita ir auditas
  • Statybvietės paruošimas
  • Fizinės gerovės užtikrinimo veikla
  • Kitų baldų gamyba
  • Kita valymo veikla
  • Poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla
  • Restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video