Rokiškio antstoliai naują tvarką sutinka su nerimu: darbą dirbs, tik be atlygio (19)

Publikuota: 2019-08-09 Kategorija: Verslas
Rokiškio antstoliai naują tvarką sutinka su nerimu: darbą dirbs, tik be atlygio

Rokiškėnės antstolės Irena Bakšienė ir Oksana Narbutienė neslepia: nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusi nauja antstolių darbo apmokėjimo tvarka gero nežada. Jos realų poveikį, pašnekovių teigimu, bus galima įvertinti po gero pusmečio. Antstolė I. Bakšienė kalba atvirai: darbo nesumažės, tačiau nemenka dalis jo bus dirbama be atlygio, gali tekti mažinti ir darbuotojų skaičių.

Keisis išlaidų skaičiavimo tvarka

Įsigalioja teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus įsakymas, kuriuo numatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai. Panaikintos papildomos vykdymo išlaidos, todėl antstoliai visus priverstinio vykdymo veiksmus atliks savo sąskaita ir už šių veiksmų atlikimą ar dokumentų rengimą nebus skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Mokėti antstoliui reikės tik už būtinas vykdymo išlaidas (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.) ir atlygį už darbą. „Tai panaikins galimybę atlikinėti perteklinius ar neekonomiškus veiksmus ir dirbtinai didinti vykdymo išlaidas. Prognozuojama, kad naujas teisinis reguliavimas antstolių pajamas sumažins 16 – 40 proc., t. y. labiausiai pajamos mažės tiems antstoliams, kurie ir piktnaudžiavo papildomomis vykdymo išlaidomis“, – šalies žiniasklaidai sakė Teisingumo ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius. Vykdymo išlaidų dydis bus žinomas iš anksto, nes bus skaičiuojamos tik būtinos vykdymo išlaidos, kurių dydis yra fiksuotas ir priklauso nuo skolos dydžio, ir atlygis antstoliui, kuris skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu skola buvo realiai išieškota. Jei anstolis išieškos tik dalį skolos, jis gaus tik dalį atlyginimo.

Pamatys po pusės metų

Rokiškėnė  antstolė O. Narbutienė teigė, kad kol kas pokyčius dėl naujosios tvarkos skaičiuoti sudėtinga. Mat jie galios tik po rugpjūčio 1-osios pradėtoms byloms, senesnėms byloms bus taikoma senoji įkainių skaičiavimo tvarka. „Pirmuosius rezultatus matysime tik po pusmečio. Tad dabar prognozuoti sunku. Sostinės antstoliai suskaičiavo, kad jų pajamos sumažės 16-40 proc. Bet jie su kitokio dydžio skolomis dirba“, – sakė pašnekovė. O jos darbo pagrindą sudaro nesumokėtų baudų ir pradelstų greitųjų kreditų įsisikolinimų išieškojimas.

Niekas neskaičiuoja išlaidų

Antstolė I. Bakšienė atvirai atskleidė, kad skolų išieškojimas – darbui ir išlaidoms imlus procesas. Antai – vient tik laiškų skolininkams siuntinėjimas kontorai per mėnesį kainuoja apie 1000 Eur. Už Registrų centro paslaugas kas mėnesį ji moka apie 700 Eur. „Spausdintuvas mūsų kontoroje neišlaiko daugiau, nei dviejų metų, tiesiog sugenda. Tai liudija, kokį kiekį dokumentų spausdiname. O juk kiekvieną dokumentą, kiekvieną užklausą reikia paruošti“, – sakė pašnekovė.

Jos kontoroje dirba 8 darbuotojai: 5 Rokiškyje ir 3 Biržuose. Ir kiekvienam jų nepristinga darbo. O ir pareigos, sutikite, ne pačios maloniausios. Kaip sakė pašnekovė, bendrauti su išieškotojais ir klientais reikia nemenkos kantrybės, gebėjimo bendrauti. Nes skolų išieškojimas – ne pati maloniausia procedūra.

Naujoji tvarka, pašnekovės teigimu, be abejo atsilieps pajamoms. Kalbama ir apie tai, kad gali tekti mažinti darbuotojų skaičių. O jų netekti I. Bakšienė nenori: tai kvalifikuoti savo srities specialistai. Nukentės ne tik antstoliai, bet ir išieškotojai: tie, kurių labui antstoliai stengiasi. „Dirbsime kaip dirbę, tačiau už dalį atliekamų darbų negausime atlygio. O tai gali atsiliepti išieškotojams. Ypač jei teks mažinti darbuotojų skaičių“, – sakė I. Bakšienė.

Ne anstolio kišenėn

Visuomenė suformavusi antstolio-kraugerio, plėšiančio kiekvieną centą, įvaizdį. Išieškomos sumos netrunka apaugti palūkanų procentais. „Ypač baisu žmogui sužinoti, kad jo skolos priskaičiuotų palūkanų vertė yra didesnė nei pačios paskolos. Tačiau palūkanas nustato ne antstoliai, o teismas. Ir jos išieškomos teismo sprendimu. Kuo ilgiau vilkinamas skolos grąžinimas, tuo didesnės jos užauga“, – aiškino antstolė I. Bakšienė. Ji pabrėžė, kad antstoliai nesistengia, kad žmogus taptų jų klientu. Ir jie suinteresuoti, kad tokiu jis būtų kuo trumpesnį laiką.

Kad susidarytų kuo mažesnė palūkanų suma, antstolė patarė nevilkinti ir tartis. Ji nesmerkia skolininkų: kiekvienas netekęs darbo ar patyręs finansinių problemų, gali įsiskolinti. Svarbu elgtis sąžiningai. „Kai kurie sąžiningi skolininkai grąžina skolas net iš labai mažų pajamų. Galbūt ne per metus, bet per dvejus ar penkerius jie sumoka. Ir tokių sąžiningų žmonių tikrai yra nemažai“, – sakė I. Bakšienė.

Tačiau ir tų, kurie vengia mokėti, nestinga. Antai, kai kuriems klientams „rekordininkams“ valstybė skyrė po 35-45 baudas. „Galima tik įsivaizduoti, kiek tas žmogus skolingas. Ir koks atsakingas. Juk tos baudos iš niekur neatsiranda, jas reikia nusipelnyti“, – sakė pašnekovė.

Žinoma, daugiausia probleminių klientų yra skolingi arba valstybei – prisirinko baudų, arba greitųjų kreditų įmonėms. Antstolė I. Bakšienė pastebėjo, kad sugriežtinus greitųjų kreditų teikimo sąlygas, mažėja ir šios srities klientų.

Užtat nerimą kelia kita grupė – tėvai, įsiskolinę už vaikams mokamus alimentus. „Pastebėjome, kad šios srities klientai – vis jaunesni“, – sakė ji. Be to, šios bylos sunkios ir dėl painiavos, konfliktiškų tėvų tarpusavio santykių. „Antai klientas sumokėjo išieškotojui, šis nepranešė apie tai antstoliui. Aišku, kilo konfliktas. Skambiname, aiškiname, tariamės“, – sakė antstolė I. Bakšienė.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video