Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos istorija: nuo Konstantinavos žvyrkelių iki gražaus jubiliejaus (6)

Dar 1958 į žvyrkeliais atitvertą Konstantinavos kaimą plūdo žmonės – ėmė veikti Pandėlio žemės ūkio mechanizacijos mokykla. Tačiau prieš 60 metų šurmulio pripildytose patalpose dabar mirtina tyla – čia pamokų neveda nė vienas mokytojas, suoluose nebesėdi mokiniai, o erdviose bendrabučių patalpose nebekrykštauja studentai. Tačiau viskas tik dėl geresnio tikslo: 2008 metais švietimo įstaiga persikelia į Kavoliškį ir persivadina į Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklą ir šiemet švenčia jau 60-ą gyvavimo jubiliejų.

Kabinetai – septyni, o vadovėlio nė vieno

Lygiai prieš 60 metų spalio mėnesį Pandėlio mašinų ir traktorių stoties patalpose buvo įsteigta žemės ūkio ir mechanizacijos mokykla. Jos kolektyvą sudarė dvi dešimtys darbuotojų tarp kurių mokytojai, meistrai, ūkio skyriaus darbuotojai, buhalterė, sekretorė ir, žinoma, švietimo įstaigos direktorius Arvydas Udrys. Pirmaisiais švietimo įstaigos gyvavimo metais Konstantinavos profesinėje mokykloje mokėsi trys traktorininko-mašinisto specialybės mokinių grupės, kuriose buvo daugiau nei šimtas mokinių.

Mokyklos tikslas buvo rengti kvalifikuotus mechanizatorius  tačiau vėliau profesijų spektras ėmė plėstis, buvo atsižvelgiama į tuometinius Lietuvos kaimo poreikius. Imta ruošti ekskavatorininkus, elektromonterius, kalvius-suvirintojus ir mūrininkus. Deja, tačiau mokymosi erdvės liko skurdžios. Konstantinavoje įrengtoje įstaigoje neegzistavo jokie vadovėliai, tebuvo 7 mokymui skirti kabinetai.

Kaip pasakojo mokyklos bibliotekininkė Nemira Statulevičienė apie mokyklos gyvavimo pradžią bylojo ir aptiktas pats pirmasis Pandėlio žemės ūkio mechanizacijos mokyklos direktoriaus parengtas įsakymas ant kurio dailyraščiu išrangyta data – 1958 m. lapkričio 11 d.. Ranka rašytame įsakyme į direktoriaus pareigas save paskiria pats A. Udrys, taip pat aprašomas leidimas direktoriui išvykti į komandiruotę Vilniuje.

Klestėjimas

Praėjus dviems metams po švietimo įstaigos durų atvėrimo keičiasi mokyklos vadovas – juo tampa Vladas Lipas direktoriaus kėdėje išbuvęs net  šešiolikai metų. Išsiplėtus specialybių spektrui, atsiradus bendrabučiams, nutiesus vandentiekio bei elektros tinklus įrengus pagalbinį ūkį, įsigijus reikalingą techniką prasideda įstaigos klestėjimo metai. 1977 metais mokykla pradeda rengti kvalifikuotus darbininkus su viduriniu išsilavinimu. Didėja rengiamų specialybių spektras. Ruošiami plataus profilio traktorininkai – mašinistai, grūdų sandėlių operatoriai, melžimo operatoriai, namų ūkio ekonomės, elektromonteriai.

Apie 1982 metus mokykloje suskaičiuojama daugiau nei 700 mokinių, o jos filialuose, kurie buvo įkurti Biržuose, Kupiškyje ir Pasvalyje, dar apie 200 suaugusiųjų. Ir ne veltui – juk mokslas, maitinimas, apgyvendinimas besimokantiems nieko nekainavo. “Valstybė pilnai išlaikė studentus. Net apsirengimu pasirūpinta būdavo – nuo pat apatinių iki viršutinių drabužių,” – pridūrė N. Statulevičienė.

Klestėjimo metais mokykloje netilo šurmulys – Konstantinavos profesinėje mokykloje pagerėjus tiek mokslo, tiek gyvenimo sąlygoms į nemokamai vežančius autobusus gabenančius į Konstantinavą mokiniai nebetilpdavo – vairuotojams vos pavykdavo užverti pilnut pilnutėlio autobuso duris, o trys įstaigai priklausę bendrabučiai buvo perpildyti.

Į žvyrkeliais apjuostą kaimą gausius mokinių būrius traukė ir mokyti atvykę bendrojo lavinimo mokytojai, šalia atidarytas vaikų darželis atvykusių jaunų šeimų poreikiams tenkinti. Laikui bėgant buvo įrengta didžiulė valgykla, sporto bei aktų salės.

Linksmybių netrūko

Penkis metus mokyklos bibliotekininke dirbanti N. Statulevičienė pasakojo, jog Pandėlio žemės ūkio mechanizacijos mokyklos klestėjimo metu mokiniams netrūko ir pramogų: studentai vykdavo į įvairias išvykas, ekskursijas, buvo organizuojamos sporto varžybos, maratonai, sąskrydžiai.

Sąskrydžių metu mokyklos teritorija tapdavo vien dideliu palapinių miesteliu, kuriame gyveno į grupes susiskirstę švietimo įstaigos studentai. Laiko veltui jie neleido – organizuodavo kiekvienos grupės prisistatymus, ruošdavo įvairius patiekalus, kuriais vaišindavo palapinių miestelio gyventojus.

Linksmybių netrūkdavo ir šventiniu laikotarpiu – šv. Kalėdų metu vykdavo didžiuliai renginiai į kuriuos atvykdavo ir kaimyninės Latvijos profesinių mokyklų mokiniai su kuriais Konstantinavoje įsikūrusi švietimo įstaiga glaudžiai bendradarbiavo.

Deja...

1976 metais V. Lipiui palikus direktoriaus vietą, 1979 m. mokyklos vadovu tampa Jonas Džiugys. Po metų kadencijos jį keičia Antanas Steponavičius, kuriam išvykus 1984 metais įstaigos direktoriumi tampa Rimantas Guzikauskas. Praėjus trims metams, 1977 m. mokyklos vadeles perima Petras Rašimas.

Deja, 1988 metais mokinių skaičius ėmė mažėti, nesusiformavus grupėms, mokykla kurį laiką nebeteikė vidurinio išsilavinimo, rengė tik I ir II pakopų darbininkus. Tačiau net ir mokyklos klestėjimo pabaigoje rankos nesviro – buvo pradėtos vykdyti žemės ūkio technikos mechaniko, siuvėjo mokymo programos. Kiek vėliau, atsižvelgiant į rinkos orientuotą ekonomiką, mokykloje imta ruošti ir automobilių kėbulų remontininkus, automechanikus, technikos šaltkalvio-remontininko, žemės ūkio gamybos verslo darbininkus.

Tikima, jog mokyklos griūtis prasidėjo tuomet, kai duris atvėrė naujos profesinės mokyklos gretimuose rajonuose. Kadangi susisiekimas su Konstantinavos profesine mokykla buvo labai prastas – į mokyklą buvo galima patekti dviem žvyrkeliais – ne tik kitų miestų, bet ir Rokiškio rajono moksleiviai mokytis keliavo į naujai duris atvėrusias švietimo įstaigas.

1991 metais mokyklos vadovo vietą perima Jonas Atlavinis, 1992 metais – Vytautas Rokas, o 1996 m. 22-iems metams į vadovo kėdę sėdo ilgaamžis mokyklos vadovas Leonas Kilius.

Kilimas iš pelenų ir atsinaujinimo darbai

2002 m. mokyklai suteikiamas Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos pavadinimas, o po metų mokykloje greta profesinio mokymo mokiniai vėl įgyja ir bendrąjį išsilavinimą. 2008 m. liepos mėnesį mokykla iš Konstantinavos kaimo persikelia į Rokiškio rajono Kavoliškio pagrindinės mokyklos patalpas. Persikraustymas vyko pačioje ekonominės krizės pradžioje ir buvo gana rizikingas žingsnis, tačiau lengvesnis susisiekimas lėmė švietimo įstaigos atsigavimo pradžią.

Kaip pasakojo dabartinė mokyklos direktorė Diana Giedrikienė, mokyklos įsikūrimas Kavoliškio pagrindinės mokyklos patalpose buvo didžiulis darbas. „Pagrindinės mokyklos patalpos buvo bendrojo lavinimo, todėl netiko profesiniam suaugusiųjų mokymui. Juk profesinė mokykla tai dirbtuvės, praktinio mokymo erdvės...“ – prisiminimais dalijosi D. Giedrikienė. Vadovė atviravo, jog tinkamai pritaikyti patalpas paprasta nebuvo ir dėl lėšų stygiaus.

„Be galo norėjome kilti, licenzijuotis naujoms profesinio mokymo, akredituotis vidurinio ugdymo programoms, norėjome išplėsti tęstinį mokymą. Tai buvo milžiniškas darbas, kuris buvo įvykdytas tik visų mūsų mokyklos bendruomenę sudarančių darbuotojų dėka – jie suprato pokyčių būtinybę. Būtent todėl mokykla per maždaug 5 metus pasiekė 300 mokinių skaičių, kuris kasmet tik didėja,“ – šypsojosi direktorė. Šiuo metu mokykloje mokosi 312 mokiniai, dirba 47 darbuotojai. Kasmet apie 300 suaugusiųjų baigia tęstinio mokymo kursus.

Mokyklos vadovė džiaugėsi, jog per dešimt pastarosios darbo metų mokykla pasikeitė neatpažįstamai: atsirado profesinio mokymo dirbtuvės, kabinetai, buvo sukurtos ir jaukios edukacinės aplinkos. Atsinaujino ir mokyklos estetinis vaizdas, baldai, buvo atnaujinta sporto salė, kuri rajone – didžiausia.

Koja kojon su rinka

Kaip pasakojo D. Giedrikienė, nors mokykloje profesinio mokymo programų – apstu, nuolat žvalgomasi į rinkos poreikius, o išsisėmus vienoje mokymo programoje, nedelsiant „atidaroma“ kita. „Visada matau, ką dar galima pakeisti, patobulinti. Mūsų bendruomenės narių galvose nuolat verda naujos idėjos, kurias vos spėjam įgyvendinti. O kartais ir nespėjam – jos tampa tiesiog nebeaktualios, todėl dėmesį sutelkiame į naujų minčių generavimą, – kabėjo vadovė, – Pavyzdžiui maisto gamybą pradėjom nuo visiško nulio – naujiems įrenginiams reikėjo didžiulių lėšų, patalpų, o programos parengimui – jėgų. Tačiau dabar turime naują maisto gamybos erdvę ir tuo džiaugiamės, nes pastebėjome, jog maisto sfera populiariausia,“.

Šiuo metu mokykloje vykdomos apdailininko (statybininko), automobilių mechaniko, maisto (mėsos, pieno, duonos) pramonės darbuotojo, siuvėjo, suvirintojo, technikos šaltkalvio remontininko, apskaitininko kasininko ir kitų kvalifikacijų mokymo programos, kurias gali rinktis mokiniai turintys pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, bei mokiniai, neįgiję pagrindinio išsilavinimo, tačiau ne jaunesni kaip 16 m. Mokykla taipogi sudaro sąlygas įgyti vairuotojo pažymėjimą.

Mokykloje vykdomas ir tęstinis suaugusiųjų mokymas pagal įvairias profesinio mokymo programas. „Veiklų ir darbų visiems turime sočiai – todėl tiek mokytis, tiek dirbti čia tikras malonumas,“ – kalbėjo direktorė pridurdama, jog švietimo įstaiga aktyviai bendradarbiauja su rajono verslininkais: „Dalis praktinio mokymo vyksta gamyklose, įmonėse, ūkiuose. Jaučiame didelę rajono verslininkų paramą“.

Eramus+ arba praktika svetur

Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla nuo 2011 m. dalyvauja Erasmus+ programoje, kurios dėka mokiniai ir mokytojai vyksta į mobilumo stažuotes Latvijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Portugalijoje. Viso to tikslas – asmeninė profesinė sėkmė, gebėjimų tobulinimas, naujų profesinių įgūdžių įsisavinimas, socialinio integralumo skatinimas.

Nors daugelis mano, jog į stažuotes užsienyje vyksta tik „išrinktieji“, direktorė sako, kad praktikuotis svetur išvykti pavyksta visiems, kurie to tikrai nori. „Tik pradėję dalyvauti programoje mokinius svetur siųsdavome tik kelioms savaitėms. Dabar – keliems mėnesiams. Džiugu, kad mokiniai į stažuotes vykti labai nori – ten įgija ne tik profesinių, bet ir kultūrinių įgūdžių,“ – komentavo D. Giedrikienė.

Renginių netrūksta

Švietimo įstaigos vadovė pasakojo, kad mokykloje renginių netrūksta, o ir patys mokiniai vietoje sėdėti nemėgsta. „Stengiamės kuo daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis profesinėmis mokyklomis. To pasekoje ne tik vykstame, bet ir organizuojame įvairias edukacines programas. Paskaitų neskaitome – puikiai žinome, kad tai nuobodu, - juokėsi D. Giedrikienė, - Stengiamės rengti aktualius, šiuolaikiškus mokymus, norime, kad visi edukacinių programų dalyviai išsivežtų kokį nors naują įgūdį“.

Mokykla nevengia ir olimpiadų – teisines žinias nuolat tikrinti vyksta į teisinių žinių konkursą „Temidė“, vyksta į ekonomikos viktorinas. „O kartais ir prizines vietas laimime,“ – šypsojosi direktorė.

Profesinės mokyklos mokiniai nuolat vyksta į įvairias išvykas, ekskursijas. Įstaiga turi stiprią ir iniciatyvią mokinių tarybą, kuri prisideda prie visų švenčių organizavimo.

„Mes labai plačiai atvėrėme mokyklos duris, kad kiekvienas norintis galėtų ateiti ir įsitikinti, kad nesame ta senoji profesinė mokykla, kurioje viskas pasenę ir šiai dienai neaktualu – viskas tobulėja, keičiasi. Tobulėjame ir mes. Ir sustoti nežadame,“ – pokalbį užbaigė Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos direktorė Diana Giedrikienė.

Lai viskas būna taip, kaip yra...

Mokytoja Žydra Lomakienė Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje dirba trečius metus ir teigia, kad įstaigoje atmosfera – labai šilta, o kolektyvas be galo draugiškas. „Pati domiuosi naujovėmis, todėl Labai džiugu, kad mokykla skiria daug dėmesio ir pačių mokytojų mokymams, visuomet aprūpina praktiniams užsiėmimas reikalingomis žaliavomis. Mano darbo vietoje darbas verda tiesiogine to žodžio prasme. Čia dirbti labai gera, todėl tikiuosi, kad viskas išliks taip, kaip yra dabar,“ – sakė maisto technologė.

Praktinio mokymo vadovas Aldevinas Kubilius pamokas Kavoliškyje įsikūrusioje profesinėje mokykloje taipogi veda 3 metus. „Iš pradžių mokiau mechanizacijos, braižybos, dabar esu praktinio mokymo vadovas. Darbo daug, tačiau kai darbas įdomus – kiekio nesijaučia. Džiugu, kad esame aprūpinti visa reikiama įranga, yra sudarytos sąlygos tobulėjimui. Mokykloje nesu susidūręs su jokiomis intrigomis, o tai mano nuomone yra didžiulis pliusas, nes be intrigų ir ūpas dirbti yra, ir nuotaika geresnė. Mokyklai linkiu ilgai, ilgai gyvuoti,“ – gražaus mokyklos jubiliejaus proga kalbėjo mokytojas.

Pirmus metus virėjos profesinę programą pasirinkusi Rasa pasakojo, jog be galo džiaugiasi visos mokyklos bendruomenės santykiais. „Visi draugiški – tiek mokytojai, tiek mokiniai, visuomet padės jei tik reikės. Labai malonu, kad mūsų mokykla sukurta tokių žmonių pagrindu, nes mokykla ne tik pastatas – tai mes visi. Todėl linkiu, kad visi ir toliau būtume vieningi ir stiprūs – juk stiprybės reikia visiems,“ – linkėjimus bėrė mokinė. Būsimas automobilių mechanikas Gvidas teigė, jog mokykla – ideali. „Su visais sutariam, randam kompromisus, ko nesupranti – paaiškina. Linkiu, kad viskas būtų kaip dabar yra. Tik ne blogiau,“ – šypsojosi vaikinas.