Lietuvoje pernai mažėjo daugumos profilaktinių skiepų apimtys (0)

Publikuota: 2021-03-24 Kategorija: Sveikata
Lietuvoje pernai mažėjo daugumos profilaktinių skiepų apimtys
Rokiškio Sirena nuotr. / Švirkštas

Pernai Lietuvoje mažėjo daugumos profilaktinių skiepų apimtys, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad tai gali sukelti pavojingų ligų protrūkius ateityje.

Kaip trečiadienį pranešė NVSC, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo trijų užkrečiamųjų ligų išaugo.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad sutrikus imunoprofilaktikos programai, išauga pažeidžiamų asmenų skaičius, atsiranda vakcinomis valdomų ligų protrūkiai, fiksuojamos su šiomis ligomis susijusios mirtys, padidėja našta ir taip įtampą patiriančioms pasaulio sveikatos priežiūros sistemoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pandemija sutrikdė skiepijimo paslaugų teikimą visame pasaulyje, neatsižvelgiant į šalių ekonominį išsivystymą.

„Jei būtų atsiradęs tymų ar kokios kitos infekcijos protrūkis tuo pat metu, kai buvo išaugęs susirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius, sveikatos sistema būtų susidūrusi su didžiuliu krūviu ir būtų negalėjusi sudaryti tinkamų sąlygų kitos infekcijos gydymui“, – įspėja NVSC specialistė.

NVSC duomenimis, Lietuvoje 1-erių metų vaikų skiepijimo nuo kokliušo apimtys sumažėjo 2,38 proc. palyginti su 2019 metais, pernai liko nepaskiepyti 2,2 tūkst. vaikų. Skiepijimo nuo šios infekcijos apimtys sumažėjo visose amžiaus grupėse. To pasekmės – išaugęs sergamumas kokliušu. 2019 metais juo sirgo 19 vaikų, o pernai – 52 vaikai ir 15 suaugusiųjų.  

Kalbant apie infekcijas, labai svarbus yra jų užkrečiamumo rodiklis. Kokliušu susirgęs asmuo gali užkrėsti dar 12-17 žmonių. Kolektyvinis imunitetas turi siekti 94 proc., kad būtų įmanoma suvaldyti šią infekciją ir rizika užsikrėsti būtų minimali.

„Infekcijų, nuo kurių skiepijimo apimtys pernai sumažėjo, turi didelį užkrečiamumo rodiklį. Norint suvaldyti užkrečiamumo skaičių, skiepijimo apimtys turi būti išties aukštos“, – teigia D. Razmuvienė.

Anot D. Razmuvienės, pastebima ir difterijos atvejų didėjimo pasaulyje tendencija. Difterijos užkrečiamumo rodiklis yra 6-7, o kolektyvinis imunitetas turi siekti bent 85 proc. Nors vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės Lietuvoje skiepijami nemokamai, ne visi pasinaudoja šia galimybe. Susirgimų stablige kasmet Lietuvoje užregistruojama 2–3 atvejai, iš jų 1–2 baigiasi mirtimi.

Suaugusiesiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų. Tai rutininė vakcina, kuria pakartotinai skiepytis reikia nepaisant žmogaus gyvenimo stiliaus, nes susižeisti galima tiek egzotinėse kelionėse, tiek darbuojantis, pramogaujant savo kieme, sode bei darže įsibrėžus ar įsidūrus.

D. Razmuvienės teigimu, nutraukus vakcinaciją, nereikia jos pradėti iš naujo arba skirti papildomų pakartotinių dozių. Taip pat jeigu viena skiepo dozė buvo praleista, atitinkama dozė turėtų būti skirta kito vizito metu, tarsi būtų praėjęs įprastas intervalo laikas. Ilgesni nei rekomenduojama intervalai tarp skiepų dozių paprastai nesumažina galutinės antikūnų koncentracijos, nors apsauga gali būti nepasiekta, kol nebus skirtos visos dozės, kiek yra rekomenduojama.

„Matant skiepijimo apimčių mažėjimą, medikai turės tikrai daug darbo. Norėtųsi, kad tėveliai ir globėjai irgi būtų aktyvesni“, – pažymi ji.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vakcinos taip pat padeda mažinti antibiotikų vartojimą saugodamos nuo bakterinių ligų, pavyzdžiui, difterijos ir kokliušo. Skiepijimas taip pat padeda išvengti antrinių bakterinių infekcijų, užkirsdamas kelią tymų ir vėjaraupių virusui sukelti ligą.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video